infa.lt

foto: Estijos Gynybos pajėgų generalinis štabas

Pagal naujus planus, kuriais siekiama sukurti „Baltijos gynybinę liniją”, Estija pasienyje su Rusija pastatys šimtus bunkerių ir taip sustiprins regiono saugumą. Penktadienį trys Baltijos šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį per ateinančius metus bus pastatyti „anti-mobilumo gynybiniai įrenginiai”, praneša estų ERR leidinys.

Susitarimą Rygoje pasirašė Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynybos ministrai.

Jie patvirtino „anti-mobilumo gynybinių įrenginių” statybos prie sienų su Rusija ir Baltarusija koncepciją, sakoma Estijos gynybos ministerijos pranešime.

Taikos metu Estijos pasienyje nebus dedami jokie sprogmenys, spygliuota-pjaunanti viela ar kitos kliūtys, teigė ministerija. Vietoj to bus įrengtas bunkerių, atraminių punktų ir paskirstymo linijų tinklas.

Ateinančiais metais jie bus naudojami siekiant atgrasyti, o prireikus ir apsiginti nuo karinių grėsmių.

Šie planai grindžiami 2023 m. NATO Madrido aukščiausiojo lygio susitikime priimtais sprendimais, kuriuose pabrėžiama, kad sąjungininkės turi būti pasirengusios ginti teritoriją pradedant nuo pirmojo metro. Taip pat turi būti parengti nauji regioninės gynybos planai.

Baltijos šalys yra viena iš operacijų zonų, todėl gynybos įrenginiai bus statomi derinant su Latvija ir Lietuva.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanno Pevkur sakė, kad tai yra „kruopščiai apgalvotas ir apsvarstytas projektas”, atsiradęs dėl dabartinės grėsmės saugumui.

„Rusijos pradėtas karas Ukrainoje parodė, kad norint apginti Estiją nuo pirmojo metro, reikia ne tik įrangos, šaudmenų ir žmonių, bet ir fizinių gynybinių įrenginių pasienyje”, – sakė Pevkuras.

Jis pabrėžė, kad gynybinių įrenginių tikslas – užkirsti kelią kariniam konfliktui mūsų regione.

„Šių pastangų imamės tam, kad Estijos gyventojai galėtų jaustis saugūs, tačiau jei iškiltų bent menkiausias pavojus, būtume greičiau pasirengę įvairiems įvykiams”, – pridūrė ministras.

Statybų procesas bus vykdomas bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir gavus žemės savininkų sutikimą. Iš pradžių apskaičiuota, kad gynybos objektų kaina sieks 60 mln. eurų.

Kaido Tiitus, Krašto apsaugos ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojo patarėjas pasirengimo gynybai klausimais, sakė ERR, kad ministerija šį klausimą sprendžia nuo 2023 m. antrojo pusmečio.

„Taikos sąlygomis statoma tiek, kiek įmanoma, tačiau taikos metu visko pastatyti neįmanoma”, – sakė K. Tiitus.

Pavyzdžiui, taikos metu minos, spygliuota viela ir vadinamieji drakono dantys nebus statomi gynybos zonoje, bet bus laikomi netoliese, kad juos būtų galima greitai įrengti.

Tikimasi, kad bunkeriai bus pradėti statyti 2025 m. pradžioje, tačiau kadangi dalis linijos yra privačioje žemėje, pirmiausia turi vykti derybos su savininkais. Taip pat reikia aptarti kompensacijų klausimą.

„Pavyzdžiui, pietryčių Estijoje dėl žemės nupirkimo iš savininkų kyla daug klausimų, nes ten žmonės nenori parduoti žemės.

Žemė jiems svarbi, nesvarbu, ar ji turi kokią nors tradicinę vertę, ar tai tik žemės ūkio paskirties žemė, kuri palaiko žmonių sielą tame tolimame šalies kampelyje. Jos supirkinėjimas jiems tikrai nėra geras sprendimas”, – sakė Tiitus.

Jis pabrėžė, kad bunkeriai gali būti naudojami ir taikos metu, jie nebus projektuojami taip, kad trauktų akį ar trikdytų kasdienį gyvenimą.

Skaičiuojama, kad viename bunkeryje 35 kvadratinių metrų plote galėtų tilpti vienas būrys karių, t. y. apie 10 žmonių.

Estijos gynybos pajėgų (EDF) generalinio štabo operacijų skyriaus viršininkas pulkininkas Tarmo Kundla sakė, kad projektas dar baigiamas rengti.

Tačiau vienas iš reikalavimų yra tas, kad juos būtų galima greitai ir lengvai pastatyti.

„Norima, kad šie bunkeriai būtų moduliniai, kad juos būtų lengva transportuoti ir lengva surinkti”, – sakė T. Kundla.

Gynybiniai įrenginiai didina puolimo išlaidas, suteikia ilgesnį įspėjimo laiką

Pulkininkas Kundla sakė, kad siekiama sustabdyti priešininko puolimą pačioje pradžioje.

„Neįveikiamos gynybos nėra, tačiau kaina, kurią priešininkas turi investuoti, kad įveiktų šią gynybą, vis tiek yra gerokai didesnė nei dabar.

Be to, pasiruošimas, kurį jis turės atlikti, norėdamas pralaužti tą gynybos liniją, mums yra daug labiau matomas nei dabar. Galbūt priešininko pasiruošimas suveiks ir kaip perspėjimas mums”, – sakė A. Kundla.

Jis pridūrė, kad jūros sienai apsaugoti, pakrantėje, bunkerių statyti neplanuojama.

„Stengiamės jūros saugumą kurti šiek tiek kitaip. Tam įsigyjame raketų ir nusipirkome jūrinių minų.

Ir, aišku, žvelgiant plačiau, taip sakant, visa tai, ką planuojame, taip pat yra tos platesnės gynybos dalis”, – sakė Kundla.

Galutinis planuojamų statyti betoninių bunkerių skaičius dar nenustatytas, tačiau, Gynybos ministerijos ir Gynybos pajėgų skaičiavimais, jų reikės apie 600, pranešė „Postimees”.

Jie turi atlaikyti tiesioginį 152 mm kalibro sviedinio pataikymą.