infa.lt

foto: vaizdo įrašo kadras

Izraelio ir „Hamas” karas suskaldė viešąją nuomonę ir ES vadovybę. Mėnesio viduryje įvyksiančiame susitikime jos vadovams bus sunku suformuluoti bendrą poziciją, rašo „euronews” leidinys.

Kitą savaitę ES valstybių ir vyriausybių vadovai bei jos pagrindinių institucijų vadovai susitiks pasmerkti, be kita ko, Izraelio ir „Hamas” karą. Vadovams bus sunku parodyti vienybę, atsižvelgiant į ES susiskaldymą Artimųjų Rytų klausimais.

Šios savaitės pradžioje Briuselyje įvyko Viešasis žmogaus teisių forumas. Kai kurie jo dalyviai pradėjo palikti salę, kai Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas savo kalboje pareiškė, kad Izraelis Gazos ruože vykdo „skerdynes”:

„Tai, ką matome Gazoje, yra dar vienos eilinės skerdynės. Kiek yra aukų, nežinome, niekas nežino. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad jų yra 15 000, bet bijau, kad po sugriautų namų griuvėsiais jų turi būti daug daugiau, įskaitant daugybę vaikų.”

„Žmonės išeina iš salės, – buvo pasakyta Borrellui. Jis paklausė:

„Žmonės išeina iš salės? Kodėl? Gal aš pasakiau ką nors nemalonaus?”.

Didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – konservatyvių pažiūrų parlamentaras apkaltino ispaną Borrellą šališkumu ir tuo, kad jis laikosi Ispanijos socialistų vyriausybės kurso. Antonio Lopezas-Isturizas teigė, kad ES vyriausiasis diplomatas nuėjo per toli kaltindamas Izraelį kraujo praliejimu, nes žydų valstybė gerbia tarptautinę teisę:

„Europos Vadovų Taryboje susipažinsime su įvairių valstybių narių pozicijomis. Pažiūrėsime, ar jos gali parengti bendrą poziciją. Tai būtų idealu. Tačiau kol kas nuomonės pernelyg išsiskiria ir vyriausiasis įgaliotinis turėtų į tai atsižvelgti, o ne pasakoti tik vienos pusės požiūrį.”

Įtampa tarp ES vyriausybių aiškiai atsiskleidė, kai regione lankėsi Belgijos ir Ispanijos ministrai pirmininkai, kurie kritikavo Izraelį dėl jo sukeliamų kančių Gazos ruože gyvenantiems civiliams.

Vokietijos Maršalo fondo (JAV) atstovas Bruno Lethe priminė, kad Briuselis ir Madridas tradiciškai demonstruoja propalestinietišką požiūrį, o Berlynas ir Budapeštas yra vienos iš labiausiai proizraelietiškų sostinių Europos Sąjungoje:

„Visi ES, žinoma, sutinka, kad Gazos ruože reikia vengti civilių aukų. Tai aiškiai pasakyta visose sostinėse. Tačiau matome, kad jos nesutaria, kai kalbama apie Izraelio teisę į savigyną. Kai kurios valstybės narės tokius argumentus vertina labai rimtai ir šiuo atžvilgiu remia Izraelį. Tačiau matome, kad kitos ES valstybės faktiškai neigia Izraelio teisę į savigyną, primygtinai reikalaudamos laikytis proporcingumo principo ir teigdamos, kad Izraelio atsakas yra visiškai neproporcingas.”

Oficiali ES pozicija dėl konflikto – solidarumas su Izraeliu ir parama jo teisei į savigyną pagal tarptautinę humanitarinę teisę.