infa.lt

© BEN STANSALL – AFP

Europos Komisijos atstovai ketina surengti susitikimus Europos Sąjungoje, kuriuose aptars galimybę įvesti mokestį netikėtam pelnui, gautam iš įšaldyto Rusijos 200 mlrd. eurų banko turto, praneša „Bloomberg” agentūra.

Agentūros duomenimis, EK ketina pasiūlyti planą, kuris leistų teisėtai pervesti pajamas iš užblokuoto Rusijos centrinio banko turto į ES šalių biudžetus. Plane numatyti trys etapai: finansinių įsipareigojimų apimties patikslinimas, reikalavimų centriniams vertybinių popierių depozitoriumams atskirti pinigų likučius Rusijos sąskaitose nustatymas ir pajamų pervedimas į ES biudžetą.

Agentūros šaltiniai teigė, kad rytoj, rugsėjo 7 d., EK atstovai susitiks su Ispanijos, Belgijos, Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais. Kitą savaitę vyks susitikimas su visų 27 ES šalių atstovais.

Tuo tarpu, kaip rašo „Bloomberg”, galimas pelno pertekliaus apmokestinimas ir konfiskavimas kelia tiek teisinių, tiek finansinių klausimų ES valstybėms narėms. Kelios šalys nerimauja, kad įvedus tokį mokestį investuotojai gali atsisakyti euro.

Kaip pažymi „Bloomberg”, tikimasi, kad ES įšaldyti Rusijos aktyvai atneš 3 mlrd. eurų pelno. Daugiau nei pusę turto sudaro grynieji pinigai ir indėliai, o likusią dalį – vertybiniai popieriai, kurie bus konvertuoti į grynuosius pinigus, kai per artimiausius 2-3 metus sueis jų terminas.

Didžioji dalis šio turto yra Belgijoje, įskaitant atsiskaitymų depozitoriumą „Euroclear Ltd”, kuris pirmąjį metų ketvirtį iš užblokuoto turto gavo 750 mln. eurų pelno.

Nuo 2022 m. spalio ES Tarybos teisės tarnyba rengia mechanizmą, kuris leistų Rusijos banko užblokuotą turtą panaudoti Ukrainos atsigavimui. Iki 2023 m. vasaros ES padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konfiskuoti turtą.

Kaip rašė „Bloomberg”, didžioji dalis užblokuoto turto yra vertybiniai popieriai, kurie būtų konvertuoti į grynuosius pinigus taikant „sąlyginio įnašo” schemą.

Birželio 17 d. laikraštis „Financial Times” rašė, kad Europos centrinis bankas (ECB) privačiai įspėjo EK apie galimą riziką. ECB mano, kad lėšų, gautų už įšaldytą turtą, panaudojimas gali priversti kitus centrinius bankus, turinčius dideles grynųjų pinigų atsargas, atsisakyti euro, ypač jei ši priemonė bus priimta vienašališkai, nedalyvaujant G7.

Liepos mėnesį agentūra „Bloomberg” pranešė apie ECB ir EK ginčą šiuo klausimu.