infa.lt

ES atstatymo po „Covid” fondo vertė – 723 mlrd. eurų. Tiesą sakant, Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas turi stebėti, kaip skirstomos lėšos. Tačiau jis beveik negauna jokios informacijos apie galutinius gavėjus, sako pirmininkė Hohlmeier, – kurią cituoja vokiečių „N-TV” leidinys.

Monika Hohlmeier turi problemą. Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas, kuriam CSU politikė pirmininkauja, iš dalies nesugeba atlikti savo darbo, sako ji. Kritikos centre – neskaidrus subsidijų iš „COVID” rekonstrukcijos fondo skirstymas.

Pandemijos metu ES įsteigė 723 mlrd. eurų vertės fondą, kurį sudaro ir paskolos, ir dotacijos, kad valstybės narės taptų atsparesnės krizėms, finansuodama įvairius projektus. Mainais už tai ES narės turi pradėti reformas, ypač skaitmeniniame ir aplinkosaugos sektoriuose.

Hohlmeier reikalauja, kad šalys ir ES Komisija pateiktų informaciją apie tai, kur konkrečiai buvo investuojami pinigai. Patenkinamo atsakymo, nepaisant kelių prašymų, vis dar nesulaukiama. „Biudžeto kontrolės komitetas nė iš vienos valstybės narės negavo išsamios visų ar bent jau esminių projektų apžvalgos”, – sako ji.

Tiesą sakant, ES valstybės privalo du kartus per metus pateikti Komitetui 100 svarbiausių galutinių gavėjų sąrašą. Šį įpareigojimą jau įvykdė 14 šalių. Tačiau Hohlmeier skundžiasi, kad šie sąrašai, kurie viešai prieinami internete, nėra pakankamai informatyvūs.

Pavyzdžiui, Austrija duomenų bazėje nurodo, kad iš fondo skiria daugiau kaip 78 mln. Iš šios sumos apie 73 mln. eurų bus panaudoti mokinių aprūpinimui skaitmeniniais galiniais įrenginiais. Kokie konkursai skelbiami šiomis aplinkybėmis, kuri bendrovė tiekia įrenginius ir kas galiausiai gauna pinigus, interneto svetainėje nepaaiškinta.

Daugeliu atvejų net parlamentarai nežino daugiau apie tai, kur yra subsidijos. Hohlmeier kelis kartus kreipėsi į Komisiją, kad gautų išsamesnės informacijos. Nesėkmingai. Pavyzdžiui, Ispanija yra skyrusi lėšų sveikatos apsaugai, sako CSU politikė.

„Kai mes, kaip ES Parlamentas, norime sužinoti, kam iš tikrųjų buvo panaudotos lėšos, gauname neišsamius atskirus pavyzdžius, kurie neleidžia daryti išvadų apie lėšų paskirstymą apskritai”, – sakė Hohlmeier. Pavyzdžiui, neįmanoma sužinoti, kurios ligoninės gavo kokios rūšies įrangą ir už kokią kainą. Komitetas taip pat negalėjo patikrinti, ar pinigai buvo išleisti sąžiningai ir nešališkai.

Italijoje, kuri, kaip ir Ispanija, yra viena didžiausių statybos fondo paramos gavėjų, ypač ryškus pavyzdys parodė, kaip lėšos gali būti pasisavintos, jei jų paskirstymas nekontroliuojamas.

Roma norėjo subsidijuoti dviejų futbolo stadionų statybą ir renovaciją. Stadionas Venecijoje turėjo gauti 93 mln. eurų, kitas Florencijoje – 55 mln. eurų. Komisija galiausiai įsikišo ir atsisakė finansuoti projektus iš fondo lėšų. Florencijos meras reagavo iššaukiančiai, teigdamas, kad lėšos jau buvo patvirtintos.

Informacija „prieinama tik po didelio spaudimo”

Hohlmeier mano, kad dėl darbuotojų trūkumo Italijos valdžios institucijos yra pervargusios, kai tenka „lygiagrečiai su sanglaudos fondo lėšomis imti lėšas iš rekonstrukcijos fondo ir išleisti jas projektams, kurie, kaip ji sako, iš tikrųjų turi prasmę”.

Atitinkamai vėluojama išmokėti įvairias išmokų dalis Italijai. Pranešimuose teigiama, kad Italijos vyriausybė riboja savo Audito Rūmų įgaliojimus, nes jie kritikavo vėlavimą panaudoti subsidijas.

Susidūrusi su Hohlmeier kritika, Komisijos atstovė ntv.de paaiškino, kad valstybės narės iš tiesų privalo „saugoti duomenis apie galutinius specialiosios priemonės lėšų gavėjus”. Tačiau šiuos duomenis jos turės atskleisti tik Komisijos, Europos Audito Rūmų, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos arba Europos prokuratūros prašymu.

Iš tikrųjų šalys nepažeidžia ES teisės, jei Parlamentui pateikia tik neaiškią informaciją. Komisija teikia duomenis Biudžeto kontrolės komitetui, kai šis jų paprašo, sakė atstovė spaudai. Hohlmeier tai griežtai neigia. Pasak jos, informacija „pateikiama tik po truputį ir darant didelį spaudimą”.

Komisija pabrėžia, kad vadinamoji rezultatų suvestinė, taip pat skaitmeninis žemėlapis rodo gerą lėšų paskirstymo apžvalgą. Kita vertus, Komitetas priekaištauja, kad ten rodomi projektai atrinkti tik kaip pavyzdžiai, ir Komisija tai pripažįsta. Pasak atstovo spaudai, grafikas pildomas viešai prieinamais duomenimis. „Žemėlapis yra gyvas projektas ir yra reguliariai atnaujinamas”, – pridūrė ji.

Todėl žemėlapyje taip pat pateikiama tik fragmentiška informacija. Kartais trūksta nuorodų į interneto svetaines, kuriose išsamiai aprašomi projektai, kitais atvejais nuorodos niekur neveda. Tad pasitaiko, kad programa aprašoma tik elementariai, keliais sakiniais. Hohlmeier komitetui, kuris turėtų padėti Komisijai palaikyti biudžetinę drausmę, tai nėra pagrindas dirbti.

infa.lt: kur nuplaukia ES (t.y. mūsų visų) pinigai nežino tie, kam nereikia žinoti. Tie, kas juos skirsto žino puikiai, žino kaip pasiteisinti ir kaip išsisukti, jei nepradedamas baudžiamasis tyrimas. O pradėti ES lygiu tyrimo nėra kam. Nes pats vakcinų užsakymas ir sutarties su gamintojais sudarymo aplinkybės kvepia baudžiamuoju kodeksu. Kas dabar norės pradėti aiškintis, kai bet kada pirštu gali būti parodyta į bet kurį susijusį ar patį besiaiškinantį? Turint omenyje dar „Catargate” korupcijos skandalą, kyla įtarimas, kad ES visa aukščiausia vadovybė sėdi kompromato duobėje ir tik nekantriai laukia savo kadencijos pabaigos.