infa.lt

Infliacija euro zonoje yra per didelė, todėl Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politika turi būti nukreipta į tai, kad ji būtų sumažinta iki 2% tikslo, ketvirtadienį Paryžiaus politechnikos institute vykusioje konferencijoje pareiškė ECB pirmininkė Christine Lagarde, praneša „Reuters” agentūra.

„Akivaizdu, kad mūsų pinigų politika turi taikyti visas priemones, kad infliacija vėl priartėtų prie 2% vidutinio laikotarpio tikslo. Ši užduotis yra vykdoma. Daugumą priemonių jau panaudojome, dar keletą turime padaryti”, – sakė ECB vadovė.

Ji pridūrė: „Manau, kad priemonių taikymo laiko trukmė priklausys nuo daugelio veiksnių ir nuo to, kokį didelį poveikį kreditams ir jų prieinamumui turės finansinės problemos, su kuriomis susidūrėme”, turėdama omenyje pastarojo meto neramumus bankų sektoriuje.

Analitikai tikisi, kad ECB gegužės 4 d. posėdyje septintą kartą padidins palūkanų normas, siekdamas suvaldyti infliaciją. Anonimiškais norėję likti šaltiniai agentūrai „Reuters” sakė, kad ECB pareigūnai pasisako už palūkanų normos padidinimą 25 baziniais punktais.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad metinė infliacija euro zonoje sumažėjo nuo 8,5% vasarį, iki 6,9% kovą. Tuo tarpu bazinė infliacija, t. y. tai, kas lieka atmetus tokių nepastovių prekių, kaip energija ir maistas, kainas, toliau didėjo – nuo 7,4% vasarį iki 7,5 % kovą.

Kitas rodiklis, į kurį, be energijos ir maisto produktų kainų, neįtraukiamos cigarečių ir alkoholio kainos, padidėjo nuo 5,6% vasario mėnesį iki 5,7% kovą.

Bazinė infliacija yra rodiklis, kurį ECB atidžiai stebi priimdamas pinigų politikos sprendimus. ECB didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad paslaugų infliacija, kuri euro zonoje pasiekė 5,1%, yra per didelė ir gali reikšti, kad darbo užmokestis tampa svarbia problema, nes paslaugų kainas daugiausia lemia darbo sąnaudos.

Kitas ECB susirūpinimą keliantis dalykas yra tai, kad maisto produktų infliacija ir toliau didėja ir daro pernelyg didelę įtaką vartotojų infliacijos suvokimui, o tai gali pakeisti išlaidų elgseną ir sukelti raginimus didinti darbo užmokestį.

Savo naujausiose prognozėse ECB tikisi, kad 2023 m. euro zonos infliacija sieks 6,3%, o 2024 m. – 3,4%.