infa.lt

Algis Džiugys

Dabartės patapo madinga minėti Jaroslavo Hašeko „Šveiką” ir dalintis jo išminties perlais. Prisidėkime prie šios švietėjiškos misijos, nes „Šveiką” reikėtų skaityti kiekvienai jaunajai kartai, vien dėl to, kad tai yra viena geriausių sveiko ir kritiško proto mokyklų.

Hašekas, rašydamas Šveiką, nieko neišgalvojo, jis tiesiog pilnomis rieškučiomis sėmėsi iš paties gyvenimo. Laikas bėga, bet žmonės nesikeičia, todėl tai, ką prieš 100 metų matė ir užrašė Jaroslavas Hašekas, tą patį matome ir dabar, tik rašytojo genijaus dar labiau išryškinto. Netikite? Tai pabandykite pasivaržyti apibūdinimais to, kas darosi mūsuose:

*) Nors teismas pripažino ją silpnaprote, tačiau patvirtino, kad ji gali užimti bet kurias valstybines pareigas.

*) Jo kvailumas buvo toks akinantis, jog buvo pagrindo tikėtis, kad po kelių dešimtmečių jis pateks į Karo ministeriją.

*) Durnyne kiekvienas galėjo sakyti, kas jam šauna į galvą, tarsi parlamente.

*) Pasileidimo, nikotino ir alkoholio atmosferoje nepastebimai sklandė senasis šūkis: „Po mūsų – nors ir tvanas“.

*) Toks teisinis aparatas būna toje valstybėje, kuri susiduria su visuotiniu politiniu, ekonominiu ir moraliniu žlugimu.

Taip pat „Šveikas” yra kalbos kultūros mokykla, nes Hašekas, nors ir dažnai cituodavo padugnes bei visokius kitokius patvorinius, bet būdamas iš prigimties kultūringu žmogumi, stengėsi jų šnektas pakelti iki paprastos liaudies lygio, t.y. padugnių žodyną pakeisdamas nors kiek žmoniškesniais žodžiais. Pavyzdžiui, neprarasdamas esmės meistriškai pakeitė žodį „š”, mūsų tarpuvartėse tiek mėgstamą, kad kai kurie be jo net savo gyvenimo neįsivaizduoja:

*) Jo kalba buvo išmarginta įvairiausiais keiksmažodžiais ir gana glausta: „Visi jie galvijai ir mėšlas, ir tiktai jei narsiai kovos už jo didenybę, galės tapti lygiateisiais visuomenės nariais“.

Hašekas taip pat išmanė ir ekonomiką bei finansus:

*) Gyvuliai, nepamirškite, kad esate žmonės.

Tai buvo pasakyta lūpomis karo kapeliono Otto Kaco, knygoje baigusio Prahos Verslo akademiją, kurioje mokėsi ir pats rašytojas. Įtariu, kad dalis mūsų valdančiųjų, finansininkų ir ekonomistų irgi praėję tuos pačius mokslus ir mano taip pat: gyvuliai mokesčių nemoka, o žmonės privalo mokėti, nors ir gyvuliai.

Didysis humanistas Hašekas pasitikėjo žmonėmis labiau, nei mumis pasitiki valdžia:

*) Gerai išauklėtas žmogus gali skaityti viską.

O tai, kad valdžia sprendžia apie žmones pagal save, galime matyti iš jos išsiauklėjimo lygio ir įvedamos cenzūros. Tai pirma tokia valdžia mūsų istorijoje, kuri didžiuojasi savo vulgarumu.

Tiek to, užbaikime linksmesne gaida:

*) Visgi reikia pripažinti, kad ne visi žmonės yra tokie niekšai, kaip apie juos galima pagalvoti.

*) Be suktybių neįmanoma. Jei visi rūpintųsi kitų gerove, tai susirietų dar greičiau.

*) Tebūnie kaip buvo, juk kažkaip nors kažkas būdavo! Niekada nebuvo taip, kad niekaip nebuvo.

Jaroslavas Hašekas mirė 1923 metų sausio 3 d. taip ir neužbaigęs „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių”. Bet tai buvo tas rečiausias atvejis, kai neužbaigtas kūrinys tapo pasauliniu šedevru ir viena skaitomiausių knygų.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.