infa.lt

yotube kadras

Ketvirtadienį (kovo 30 d.) Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa nesuinteresuota visiškai atsiriboti nuo Kinijos, todėl blokas turėtų imtis diplomatinių ir ekonominių „rizikos mažinimo” priemonių, praneša „Euractiv” leidinys.

Tai buvo pirmas kartas, kai U. von der Leyen išsamiai kalbėjo apie bloko santykius su Pekinu.

„Manau, kad atsiskirti nuo Kinijos nėra nei perspektyvu, nei naudinga Europai”, – sakė Ursula von der Leyen, kalbėdama Briuselyje vykusiame analitinio centro renginyje ir išdėstydama savo viziją dėl bloko santykių su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika ateities.

„Mūsų santykiai nėra nei juodi, nei balti, ir mūsų atsakas taip pat negali būti toks – todėl turime sutelkti dėmesį į rizikos mažinimą, o ne atsiribojimą”, – sakė Ursula von der Leyen Europos politikos centro (EPC) ir „Merics” bendrai organizuoto renginio metu.

Jos „Kinijos doktrina” paskelbta prieš kitą savaitę numatomą jos ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kelionę į Pekiną po Kinijos prezidento Xi Jinpingo vizito į Maskvą, kur jis pabrėžė nuolatinę paramą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Be to, ji paskelbta tuo metu, kai ES, atsižvelgdama į Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, ėmė labiau suvokti savo priklausomybę ir ėmė bandyti iš naujo subalansuoti ekonominius santykius su viena didžiausių savo prekybos partnerių.

„Tai, kaip Kinija toliau sąveikaus su V. Putino karu, bus lemiamas veiksnys ES ir Kinijos santykiams ateityje”, – pabrėžė EK pirmininkė.

Apie Pekino poziciją Taivano atžvilgiu, žmogaus teisių pažeidimus Sindziange ir ekonominius atsakomuosius veiksmus prieš Lietuvą von der Leyen sakė: „Šie eskaluojantys veiksmai rodo, kad Kinija tampa vis represyvesnė namuose ir vis įtakingesnė užsienyje.”

„Mums kelia susirūpinimą tai, kas slypi už šio sugrįžimo į pasaulinę areną”, – pridūrė ji. „Jau kurį laiką stebime labai sąmoningą Kinijos bendros strateginės laikysenos griežtėjimą. Ir dabar tai lydi vis tvirtesni veiksmai”, – pridūrė ji.

Blokas vis labiau nerimauja dėl stiprėjančių Pekino santykių su Maskva, kuriuos pabrėžia jo atsisakymas pasmerkti Kremliaus agresiją prieš Ukrainą.

„Daugiausia pasakė prezidento Xi atsisveikinimo žodžiai V. Putinui ant laiptų prie Kremliaus: „Dabar vyksta pokyčiai, kokių nematėme jau 100 metų”, – priminė U. von der Leyen. Ir mes esame tie, kurie kartu lemia šiuos pokyčius”.

Kinijos komunistų partijos „aiškus tikslas – sisteminiai tarptautinės tvarkos pokyčiai, kurių centre atsidurtų Kinija (…) Matėme Maskvoje parodytą draugystę, kuri daugiau nei tūkstančiu žodžių pasako apie šią naują tarptautinės tvarkos viziją”, – sakė von der Leyen.

Prievartos priemonių naudojimas

Kaip antrąjį ES strategijos ramstį U. von der Leyen nurodė, kad blokas turėtų siekti „ekonominės rizikos mažinimo”, kurio atspirties taškas turėtų būti „aiškus rizikos vaizdas”.

Ji pridūrė, kad ekonominiu požiūriu ES turi „iš naujo subalansuoti” santykius ir sumažinti priklausomybę nuo Kinijos.

U. von der Leyen paprašė ES valstybių narių „drąsiau ir greičiau” naudoti naujas ekonomines priemones prieš Kiniją, įskaitant užsienio subsidijų tikrinimą ir naują politiką prieš ekonominę prievartą.

U. von der Leyen taip pat paskelbė, kad vėliau šiais metais ES pristatys naują ekonominio saugumo strategiją, kuria bus siekiama spręsti, jos žodžiais tariant, „nesubalansuotų” ekonominių santykių problemą.

„Europa turėtų parengti tikslinę priemonę dėl išvykstančių į užsienį investicijų. Ji būtų susijusi su nedideliu skaičiumi jautrių technologijų, kai investicijos gali lemti karinių pajėgumų, keliančių pavojų nacionaliniam saugumui, plėtrą”, – sakė ji.

„Turime užtikrinti, kad mūsų bendrovių kapitalas, patirtis ir žinios nebūtų naudojamos kariniams ir žvalgybos pajėgumams stiprinti tų šalių atžvilgiu, kurios taip pat yra sisteminiai varžovai”, – pridūrė ji.

Be to, ji pridūrė, kad blokas turi „apibrėžti savo būsimus santykius su Kinija” tokiose jautriose aukštųjų technologijų srityse kaip mikroelektronika, kvantinė kompiuterija, robotika, dirbtinis intelektas ir biotechnologijos.

Nužudyti CAI?

Von der Leyen taip pat, panašu, užsiminė, kad blokas gali nutraukti siekius sudaryti svarbius prekybos susitarimu su Kinija.

„Turime pripažinti, kad pasaulis ir Kinija per pastaruosius trejus metus pasikeitė, todėl turime iš naujo įvertinti CAI, atsižvelgdami į mūsų platesnę Kinijos strategiją”, – sakė U. von der Leyen.

ES vykdomoji valdžia pristabdė pastangas skatinti Visuotinį susitarimą dėl investicijų su Kinija, pripažindama, kad jai bus sunku užsitikrinti Europos Parlamento paramą, kai Pekinas toliau taiko sankcijas penkiems ES teisės aktų leidėjams.

„Žinome, kad yra sričių, kuriose prekyba ir investicijos kelia pavojų mūsų ekonominiam ar nacionaliniam saugumui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kinija aiškiai sujungia savo karinį ir komercinį sektorius”, – sakė U. von der Leyen.

„Tai pasakytina apie tam tikras jautrias technologijas, dvejopo naudojimo prekes ar net investicijas, kurios susijusios su priverstiniu technologijų ar žinių perdavimu”, – pridūrė ji.

Gana pamatuotas tonas

Vis dėlto, panašu, kad Europos Komisijos vadovė savo kalboje taip pat valdė griežtą toną. Viena vertus, atkreipdama dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir Pekino tvirtesnį toną pasaulinėje arenoje, von der Leyen, regis, nurodė, kad durys dialogui nėra uždarytos.

„Tačiau mūsų istorija apie tai, kaip mes bendraujame su Kinija, dar nėra iki galo parašyta – ir ji neturi būti gynybinė”, – pridūrė ji, pasirinkusi labiau susitaikymo intonacijas.

Rusijos karas Ukrainoje pakeitė daugelio bloko valstybių požiūrį į Pekiną – kai kurios iš jų ėmė kreipti daugiau dėmesio į Vašingtono naratyvą apie priklausomybės pavojus.

Praėjusį rudenį ES diplomatinė tarnyba (EIVT) rekomendavo blokui į Kiniją žiūrėti pirmiausia kaip į konkurentę su ribotomis galimo bendradarbiavimo sritimis, o ne kaip į partnerę.

Nepaisant to, daugelis ES valstybių narių ir toliau nesiryžo pasitraukti iš pelningos Kinijos rinkos, pirmiausia Vokietija ir Prancūzija, kurių didžiausia prekybos partnerė ir yra Kinija.