infa.lt

Vakarų pasaulio kultūros, žiniasklaidos ir valdžios institucijose įsivyravo vokistai, t.y. „pabudę” ar „nušvitę” pagal dabartės madingą „woke” (1) sąvoką, savo tinklaraštyje rašo Algis Džiugys.

Kadangi protingi žmonės yra linkę pirmauti ir tai buvo viena pagrindinių homo sapiens evoliucijos varomųjų jėgų, tai tikėtina, kad ir vokistai turėtų būti protingesni nei kiti. Tačiau, remiantis nauju tyrimu, gali būti kiek kitaip.

Louise Drieghe su bendradarbiais apklausė 300 suaugusiųjų Šiaurės Amerikos gyventojų (2) ir parodė, kad amerikiečiai, turintys aukštesnius pažinimo (kognityvinius) gebėjimus, yra labiau linkę palaikyti žodžio laisvę ir mažiau rūpinasi dėl politinio korektiškumo.

Ši išvada seka iš tyrimo rezultatų, žemiau pateiktų lentelėje. Pirmame lentelės stulpelyje yra išvardintos asmens psichinės savybės, kurios buvo tiriamos, o kituose stulpeliuose koreliacijos tarp tų savybių.

Taigi, duomenys lentelėje rodo, kad tarp pažinimo gebėjimų (cognitive ability) ir pritarimo žodžio laisvei (freedom speech) yra teigiama koreliacija (+0,31), t.y. protingesni žmonės yra linkę palaikyti žodžio laisvę.

O štai koreliacija tarp pažinimo gebėjimų ir susirūpinimo politiniu korektiškumu (concern for political correctness) yra neigiama (-0,35), t.y. protingesni žmonės yra mažiau politkorektiški.

Taip pat politkorektiškumas nedera ir su emociniu intelektu (emotional intelligence) bei žodžio laisve (koreliacijos irgi yra neigiamos: -0,23 ir -0,24 atitinkamai). Dėl visa ko primenu, kad šie sąryšiai nėra absoliutiniai, t.y. ne kiekvienas protingas žmogus yra nepolitkorektiškas ir ne kiekvienas polikorektiškas žmogus yra prieš žodžio laisvę.

Šios koreliacijos tik parodo, kokios teigiamos ar neigiamos tendencijos vyrauja ir kiek jos yra stiprios.

Jei kam kyla klausimas „Ar reikia suprasti taip, kad politkorektiškumas yra susijęs su nepakantumu žodžio laisvei, menkesniu protu bei skurdesniais jausmais, ir kiek tokia išvada yra politkorektiška?”, tai dėl atsakymo prašau kreiptis į šio tyrimo autorius [2].

Man ir pačiam kyla klausimų dėl tyrimo metodikos bei interpretacijų. Pavyzdžiui, neaiški tyrimo rezultatų priklausomybė nuo tiriamųjų amžiaus, kas yra susiję su politinių pažiūrų kaita gyvenimo bėgyje ir gebėjimu kritiškai mastyti, kurio galia pilnai atsiskleidžia tik su gyvenimo patirtimi.

Todėl manau, kad būsimuose tyrimuose mokslininkai būtinai turėtų į tai atsižvelgti.

Taigi, nors ir nesu linkęs aklai pasitikėti moksliniais tyrimais ir ypač psichologiniais, bet šio tyrimo rezultatus omenyje turėsiu.

Juolab, kad per visą gyvenime stebėti ir ypač dabar suvešėjusios visokio plauko agresyvios vidutinybės, rėksmingos menkystos, veiklūs diletantai, partiniai aktyvistai ir visi kiti chunveibinai turi kažką tokio apie ką byloja šio tyrimo rezultatai.

(1) https://en.wikipedia.org/wiki/Woke

(2) Drieghe, L., Roets, A., De keersmaecker, J., Van Hiel, A., & Bostyn, D. (2022). Support for freedom of speech and concern for political correctness: The effects of trait emotional intelligence and cognitive ability.

Journal of Individual Differences. Advance online publication. https://doi.org/10.1027/1614-0001/a000385

šaltinis: Algis-dziugys.blogspot.com