infa.lt

Skaidrumo ekspertai paragino Europos Parlamento narius siekti griežtesnių vidaus reformų po „Qatargate” skandalo, pažymėdami, kad Kataras nėra vienintelė valstybė, vykdanti „čekių knygelės diplomatiją”, praneša Euractiv.

Ketvirtadienį (sausio 26 d.) kalbėdamas per Europos Parlamento Specialiojo komiteto dėl kišimosi į užsienio politiką posėdį, „Radio France” žurnalistas ir vienas iš „Kataro dokumentų” autorių Christianas Chesnot sakė, kad jo nenustebino kaltinimai, ir atkreipė dėmesį į tai, kad jau  2010-aisiais buvo atskleista, jog nemažai Prancūzijos diplomatų ir politikų prašė iš Kataro grynųjų pinigų ir dovanų.

Chesnot pridūrė, kad kitos šalys, įskaitant Maroką, taip pat praktikavo „čekių knygelės diplomatiją”. „Kataras nėra nesąžininga valstybė”, – pridūrė jis.

Po „Qatargate” korupcijos skandalo, kuris apėmė Parlamentą ir dėl kurio buvo suimta virtinė EP narių, įskaitant buvusią Parlamento pirmininko pavaduotoją Evą Kaili, Parlamento pirmininkė Roberta Metsola šio mėnesio pradžioje pasiūlė keletą reformų, kuriomis siekiama sugriežtinti lobistinės veiklos Parlamente kontrolę.

Tarp jų – uždrausti EP narių vadinamąsias „draugystės grupes”, kurios sieja įstatymų leidėjus su trečiosiomis šalimis.

Taip pat planuojama reguliariai tikrinti visus lobistus Skaidrumo registre (prašant jų patvirtinti ryšius su trečiosiomis šalimis), skelbti visus susitikimus su trečiosiomis šalimis, susijusius su Parlamento pranešimu ar rezoliucija, ir deklaruoti visas užsienio keliones.

„Transparency International EU” direktoriaus pavaduotojas Nickas Aiossa Parlamento pirmininkės Robertos Metsola parengtus pasiūlymus apibūdino kaip „žingsnį teisinga linkme, tačiau jie nebus pakankamai griežti” ir pridūrė, kad institucijai reikia „griežtos meilės”.

Jis paragino įvesti privalomą trečiųjų šalių atstovų registraciją ir atkreipė dėmesį į tai, kad R. Metsola pasiūlymuose dėl reformos nenumatyta Parlamento pareigūnų ir EP darbuotojų laip pranešėjų apsauga.

Nors 2019 m. EP nariai priėmė ES direktyvą dėl pranešėjų apsaugos, tačiau teisės akte numatyta apsauga netaikoma ES darbuotojams, kuriems vietoj to taikomos vidaus tarnybos taisyklės.

„Nė vienas ES institucijų darbuotojų tarnybos reglamentas neatitinka direktyvoje numatytos apsaugos, o Europos Parlamento – pats blogiausias. Europos Parlamento padėjėjų ir darbuotojų apsaugos lygis yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje”, – sakė Aiossa, pridurdamas, kad šis apsaugos trūkumas galėjo prisidėti prie to, kad apie korupciją EP taip ilgai nebuvo pranešama.

Skandalas taip pat paskatino Europos Parlamento narius, įskaitant ir pačią Robertą Metsolą, pateikti daugybę pavėluotų finansinių deklaracijų.

Tai, kartu su sankcijų už finansinių deklaracijų taisyklių pažeidimus tvarkos nebuvimu, rodė, kad per pastarąjį dešimtmetį susiformavo „nebaudžiamumo kultūra Europos Parlamente”.