infa.lt

youtube kadras

Milijardieriaus Elono Musko kompanija „SpaceX” atlieka visus pagrindinius krovinių iškėlimo į orbitą darbus naudodama dviejų pakopų raketą nešėją „Falcon 9”. Pagal ją buvo sukurta sunkioji raketa „Falcon Heavy”, kuri taip pat yra daugkartinio naudojimo.

Užvakar, pirmą kartą per trejus metus, kompanija išsiuntė jį į kosmosą, kad į geostacionariąją orbitą iškeltų du karinius palydovus. Tai buvo ketvirtoji raketos misija, kurios metu viskas vyko sklandžiai, išskyrus tai, kad dėl krovinio pobūdžio centrinį bloką teko paskandinti Atlanto vandenyne.

Lapkričio 1 d. iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje pakilo raketa „Falcon Heavy” su 27 varikliais ir trimis pirmosios pakopos blokais. Tai buvo ketvirtas šios transporto priemonės skrydis nuo 2018 m., pirmasis nuo 2019 m. ir pirmasis JAV kosmoso pajėgų užsakytas skrydis.

Praėjus maždaug 2,5 minutės po pakilimo abu šoniniai greitintuvai atsiskyrė. Antroji pakopa atsiskyrė nuo pagrindinės pakopos po daugiau nei 4 minučių, po to „SpaceX” nutraukė transliaciją, kaip buvo prašyta užsakovo (JAV gynybos struktūrų).

Abu šoniniai raketos greitintuvai grįžo ir nusileido „SpaceX” nusileidimo aikštelėse Kanaveralo kyšulyje praėjus maždaug 8,5 minutės po pakilimo. Bendrovės teigimu, jie bus parengti vėlesnėms įslaptintoms misijoms, praneša „Space News”.

Šį kartą nuspręsta negrąžinti centrinio bloko, kuris taip pat yra  daugkartinio naudojimo, nes būtų tekę papildyti daugiau degalų ir taip sumažinti raketos keliamąją galią, kurios numatytam kroviniui galėjo neužtekti. Šis įrenginys nukrito į Atlanto vandenyną.

JAV kosmoso pajėgų vadavietė vakar pareiškimu patvirtino, kad misija buvo sėkminga. „SpaceX” tai buvo pirmoji misija tiesiai į geostacionariąją orbitą, todėl reikėjo, kad antrosios pakopos variklis veiktų ilgiau. „SpaceX” paprastai palieka palydovus pereinamoje orbitoje, iš kurios geostacionariąją jie pasiekia patys, naudodami savo variklius.

Rugsėjį „SpaceX” ir ULA susitarė į artimąją Žemės orbitą išsiųsti pirmuosius du robotus, kurie rinks sugedusių palydovų dalis ir remontuos aktyvius aparatus. Abu paleidimai planuojami 2023 m. pirmoje pusėje.