infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Galimas Rusijos branduolinis smūgis Ukrainai sukeltų galingą Vakarų šalių karinį atsaką – ne branduolinį, kuris galėtų lemti „Rusijos kariuomenės sunaikinimą”. Tokį pareiškimą ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas padarė per Europos diplomatinės akademijos atidarymą Briugėje, pranešė TASS. Jis sakė, kad visas pasaulis suinteresuotas, kad konfliktas Ukrainoje baigtųsi.

„Branduolinė ataka prieš Ukrainą sukels ES, JAV ir NATO atsaką”, – sakė J. Borrellas. – Jis nebus branduolinis, bet bus galingas kariniu požiūriu.”

Diplomato vertinimu, Vakarų karinio atsako mastas „prives prie Rusijos kariuomenės sunaikinimo”.

J. Borrellas ypač atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Rusija „neblefuoja”, sakydama, jog gins savo teritoriją „visomis įmanomomis priemonėmis”.

Pasak Europos diplomato, Vakarų šalys „taip pat neblefuoja”, kai įspėja apie pasekmes, jei Ukrainoje bus panaudotas branduolinis ginklas. Jis pridūrė, kad visas pasaulis suinteresuotas, kad konfliktas Ukrainoje baigtųsi.

ES turi toliau remti Kijevą ir ieškoti diplomatinių sprendimų, – sakė J. Borrellas.

„Kol kas tokių nėra”, – konstatavo jis.

Tuo pat metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Paryžius nenaudos branduolinių ginklų kaip atsakomosios priemonės, jei Rusija imsis taktinio smūgio prieš Ukrainą. Prancūzijos vadovas tai pasakė per „France 2” televiziją.

„Mūsų doktrina grindžiama pagrindiniais tautos interesais, kurie yra aiškiai apibrėžti”, – Prancūzijos lyderį citavo naujienų agentūra „Bloomberg”. – Jei Ukrainai būtų suduotas branduolinis smūgis, šie interesai nebūtų kvestionuojami.”

E. Macrono nuomone, konfliktas neturėtų plėstis „nei geografiškai, nei vertikaliai”. Prancūzijos prezidentas taip pat paragino mažiau kalbėti apie branduolinę grėsmę ir sudaryti sąlygas deryboms dėl taikos atkūrimo.

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų šalis dėl prevencinio smūgio prieš Rusiją, tačiau tik tuo atveju, jei Maskva keltų branduolinę grėsmę.

Spalio pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad branduolinių ginklų panaudojimas turėtų rimtų pasekmių Rusijai, tačiau nenurodė, kokių.

Savo ruožtu buvęs JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) patarėjas Johnas Boltonas pažymėjo, kad „jei Putinas panaudos branduolinius ginklus, jis pats pasirašys priešmirtinį atsisveikinimo raštą.