infa.lt

EPB susitikimas

Spalio 6 d., ketvirtadienį, Prahoje įvyko pirmasis Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris papildė prasidėjusį neoficialų ES aukščiausiojo lygio susitikimą, praneša Kommersant.

Šiame forume, kurio idėją gegužės mėn. pasiūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, nebuvo numatyta priimti jokių sprendimų, tačiau jis sulaukė daug daugiau dėmesio nei tradicinis ES vadovų susitikimas.

Pirmiausia dėl to, kad specialiai sukurta nauja struktūra, EPB, pasak Europos diplomatijos vadovo Josepo Borrello, turėtų padėti formuoti naują tvarką žemyne, tačiau be Rusijos. Visus domino tai, kaip 44 EPB narės, iš kurių dalis palaiko strateginius ir net sąjunginius ryšius su Rusija, žengs šiuo keliu.

Kol į Prahą atvyko aukšto rango Europos Sąjungos ir 17 kitų šalių atstovai, Europos Komisija ryte spėjo paskelbti pareiškimą: susitarta dėl aštuntojo sankcijų Rusijai paketo. Priemonių sąraše, be kita ko, buvo pažadėtos „viršutinės kainos ribos” rusiškai naftai.

Tačiau, nepaisant įspūdingo sąrašo, ES pripažįsta, kad turi vis mažiau spaudimo priemonių, kuriomis gali taikyti sankcijas Rusijai. Taigi, pasak Estijos ministrės pirmininkės Kajos Kallas, aštuntasis paketas rodo, jog ES išlieka vieninga, tačiau „ir nors turi vis mažiau priemonių, tačiau politinis spaudimas Rusijai turi būti daromas. Matomai, EPB forumas ir buvo sukurtas būtent šiam tikslui – politiniam spaudimui.

Bet kuriuo atveju ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellas, kitaip nei daugelis kitų, kurie bandė išdėstyti forumo tikslus ir uždavinius, bet to nepadarė veiksmingai, pasistengė iš anksto sudėlioti akcentus.

J. Borrellas pažymėjo, kad susitikimo tikslas – atrasti „naują tvarką be Rusijos”.

„Kurti tvarką be Rusijos”(beje, ir be Baltarusijos), spalio 6 d. Prahoje be 27 ES narių ėmėsi Šveicarija, Lichtenšteinas, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Juodkalnija, Serbija, Didžioji Britanija, Norvegija, Ukraina, Moldova, Islandija, Turkija, Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas.

Nors, žinoma, Rusija ir Ukraina nebuvo vienintelės aptariamos temos. Be bendrų diskusijų apie globalias žemyno ir pasaulio problemas, kuriose dėl kartkartėmis didelių susirinkusių dalyvių nesutarimų negalėjo būti nutarta nieko konkretaus, EPB aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo sprendžiami asmeniškesni uždaviniai, nors kai kuriais atvejais jie buvo artimesni tiesioginiams dalyviams.

Pavyzdžiui, viena iš labiausiai patenkintų forumo svečių atrodė Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Liz Truss. Ji šypsojosi ir net švytėjo, kai žingsniavo kilimu, vedančiu prie įėjimo į EPB aukščiausiojo lygio susitikimo pilį, todėl atrodė, kad forumas buvo sušauktas specialiai jai.

Iš dalies taip ir buvo. Juk Emmanuelis Macronas, siūlydamas tokios platformos idėją, anksčiau pažymėjo, kad politinės bendruomenės formatas turėtų leisti Europos demokratijoms rasti naują politinio bendradarbiavimo vietą, nes „Europos Sąjunga negali būti vienintelė Europos žemyno struktūrizavimo priemonė trumpuoju laikotarpiu”.

Prieš kelerius metus skandalingai iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė dabar gali grįžti prie Europos reikalų be jokių įsipareigojimų.

Vis dėlto, kai Prancūzijos prezidentas pirmą kartą pasiūlė šią idėją, Liz Truss iš pradžių skeptiškai vertino Britanijos dalyvavimą RPB, tačiau kažkuriuo metu ji pakeitė savo nuomonę dėl šios platformos. Pasak jos, visiškai teisinga „rasti bendrą kalbą su Europos draugais ir sąjungininkais”.

Tačiau svarbiausia, pareiškė britų Ministrė Pirmininkė, kad naujoji struktūra netaptų „alternatyva ES”, ir ji žino, kaip tai padaryti. Kitaip tariant, kad ir ką Liz Truss sakė apie tai, kokie turėtų būti dabartiniai ir būsimi EPB forumai, galimybė dalyvauti Europos politikoje po „Brexit”, regis, ją įkvėpė.

Tuo tarpu bene svarbiausia aukščiausiojo lygio susitikimo kalba, kaip dažnai būna panašiuose renginiuose, buvo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio (Prahoje asmeniškai dalyvavo ministras pirmininkas Denisas Šmygalas) vaizdo pranešimas.

Ir, nors kalboje nebuvo kažko labai naujo, žinoma, visi klausėsi Ukrainos vadovo. Pasak V. Zelenskio, padėdama Kijevui kiekviena Europos valstybė „padeda sau”, o Ukrainoje vyksta „intensyvus karas, kurio didžioji dauguma valstybių paprasčiausiai negalėtų kariauti”.

Ukrainos vadovas priminė, kad JT Generalinėje Asamblėjoje jis pristatė „taikos formulę”, kurioje, be kita ko, numatyta „nubausti agresorių” – nuo Rusijos pašalinimo iš visų tarptautinių organizacijų iki tribunolo įsteigimo, taip pat bendradarbiauti siekiant atkurti Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą.

V. Zelenskis teigė, kad geriausia šalies saugumo garantija galėtų būti jos įstojimas į NATO, o jo svarstymai šiuo klausimu jau buvo „pristatyti partneriams”. Ukrainos prezidentas taip pat pagyrė organizatorius už naują dialogo platformą ir išreiškė viltį, kad „ši diena taps atspirties tašku, nuo kurio Europa ir visas laisvasis pasaulis žengs link garantuotos taikos mums visiems”.

Apskritai pirmasis Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimas, kaip ir tikėtasi, buvo paprasta diskusija be konkrečių sprendimų, tačiau taip pat suteikė galimybę kai kuriems dalyviams susitikti akis į akį ir spręsti vietos problemas.

Šiuo metu niekas negali pasakyti, kokia bus šio formato ateitis. Tačiau, kaip teigė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, „galimybė susitikti neformaliai – suteikia galimybę atvirai ir laisvai pasikeisti nuomonėmis aktualiais klausimais be būtinybės susitarti dėl formalių sprendimų”. Vokietijos vyriausybės vadovas pridūrė, kad „tai naudinga taikai”.

Apibendrinant – tai naujas politinis klubas, į kurį nebus įleidžiama Rusija ir Baltarusija. Be jokių politinių įsipareigojimų, tačiau palaikant glaudžius Europos valdančiųjų tarpusavio kontaktus klubo (EPB) rėmuose. Kad jame bus priimami neformalūs slapti susitarimai – galima prognozuoti – būtent tam jis ir buvo sukurtas visos Europos formatu, priimant ne tik NATO ir ES nares, su iš anksto apibrėžta taisykle – ką priimti ir ko nepriimti. Kitas dalykas – šiame klube gali būti aptariami klausimai – kokius sprendimus stumti ES lygmeniu susitarus dėl tarpusavio palaikymo.