infa.lt

Lenkija gali atkeršyti Europos Sąjungai, jei Varšuva negaus savo dalies pandemijos padarinių likvidavimo lėšų, pareiškė valdančiosios partijos politikai po to, kai Briuselis parodė, kad jo netenkina naujausios šalies teismų reformos, rašo Euractiv.

Daugiau kaip 35 mlrd. eurų COVID-19 programos ekonomikos atkūrimo dotacijų ir paskolų buvo sustabdyta dėl ginčo su Lenkija teismų sistemos reformų atžvilgiu, kurios, ES vykdomosios valdžios institucijų teigimu, pažeidžia demokratijos standartus.

Birželio mėnesį Europos Komisija (EK) patvirtino lėšų skyrimą Lenkijai, tačiau jos vadovė Ursula von der Leyen per vizitą, kurio metu susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, pareiškė, kad reikia dar daug nuveikti teisinės valstybės srityje.

Tačiau valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) teigė, kad jos pavyzdinių reformų tikslas – padaryti sistemą veiksmingesnę, ir neigė kišimąsi į teismų veiklą siekiant politinės naudos.

„Jei bus bandoma blokuoti mokėjimus… ir Europos Komisija bandys daryti mums spaudimą, tada mums neliks nieko kito, kaip tik išsitraukti visas savo arsenale esančias patrankas ir atsakyti užtveriamąja ugnimi“, – Lenkijos visuomeniniam radijui sakė PiS generalinis sekretorius Krzysztofas Sobolewskis.

PiS nepasakė, kokius veiksmus gali svarstyti, tačiau vyriausybės ministras Michal Wojcik, konservatyvios partijos „Vieningoji Lenkija“, esančios jaunesniąja vyriausybės partnere, narys, davė suprasti, kad Lenkija gali vetuoti kai kuriuos ES sprendimus.

„Kadangi turime reikalų su žmonėmis, kurie nesilaiko sutarties sąlygų… Manau, kad reikia žaisti kietai“, – sakė jis privačiai televizijai „Polsat News“.

Gegužę Lenkija priėmė įstatymą, kuriuo prieštaringai vertinamus teisėjų drausmės rūmus pakeitė nauja institucija, o antradienį Aukščiausiasis Teismas iš savo teisėjų atrinko kandidatus į naujuosius rūmus.

Tačiau von der Leyen liepos pabaigoje duotame interviu teigė, kad naujasis įstatymas nesuteikia teisėjams teisės ginčyti teisėjų paskyrimų, kad nebūtų iškelta drausmės byla, ir šį klausimą reikėtų išspręsti, norint gauti ES lėšas.

Komisijos atstovė spaudai Arianna Podesta sakė, kad naujasis įstatymas yra svarbus žingsnis, tačiau ES preliminariai įvertino, kad jis nesuteikia teisėjams galimybės kvestionuoti kito teisėjo statuso nerizikuojant drausminės bylos iškėlimu.
–
„Šis klausimas… turi būti išspręstas, kad būtų įvykdyti ekonomikos atkūrimo ir atsparumo plano įsipareigojimai iš ES pusės… Oficialus vertinimas neatliktas, nes kol kas Lenkija nepateikė jokio mokėjimo prašymo“, – sakė A. Podesta spaudos konferencijos metu.
–
Varšuvos atsisakymas vykdyti ES reikalavimus dėl teisinės valstybės principų paskatino opozicijos politikų kritiką, kad PiS galiausiai gali siekti išvesti Lenkiją iš bloko, ką vyriausybė neigia.

Jau nekeista, kad niekieno nerikti pareigūnai Briuselyje nurodinėja suverenioms valstybėms kaip joms tvarkytis, o nepaklusus grasina neduoti jau skirtų lėšų.