infa.lt

Biodegalų pramonė paragino politikos formuotojus etanolį ir biodyzeliną vertinti kaip ekologišką priemonę Europos priklausomybei nuo iš Rusijos importuojamos naftos mažinti, tačiau kai kurios nevyriausybinės organizacijos šį teiginį greitai atmetė.

Po kelias savaites trukusių diplomatinių ginčų gegužės 31 d. ES vadovai susitarė iki 2023 m. nutraukti bet kokį naftos ir naftos produktų importą iš Rusijos laivais į Sąjungą.

Nors naftotiekiu importuojama nafta ir toliau tekės į šalis prie rytinės ES sienos, uždraudus įvežti naftą tanklaiviais, Europos energijos tiekime atsiras didelė spraga.

Ekspertai tikisi, kad ES, siekdama patenkinti savo naftos poreikius, orientuosis į draugiškas šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją ir Jungtines Valstijas.

Tačiau šios šalys gali nustatyti aukštesnes kainas, ypač dyzelino produktams, ir taip dar labiau padidinti jau ir taip aukštas kainas.

Nuo naftos kainų šuolio ypač nukentėjo vairuotojai – degalų kainos visoje Europoje pasiekė rekordines aukštumas.

Tai sukėlė socialinius neramumus tokiose šalyse kaip Ispanija, kur sunkvežimių vairuotojai išėjo į gatves, protestuodami prieš didėjančias degalų kainas.

REPowerEU

Savo plane REPowerEU, pradėtame Ukrainos konflikto pradžioje, Europos Komisija nustatė, kad iki šių metų pabaigos ES priklausomybė nuo Rusijos energijos turėtų sumažėti dviem trečdaliais, o apie 2027 m. visiškai būtų atsisakyta rusiškos energijos importo.

Pristatydamas dokumentą ES klimato politikos vadovas Fransas Timmermansas (Frans Timmermans) teigė, kad Europos priklausomybės nuo naftos importo mažinimas „priklauso nuo atsinaujinančiosios energijos ir tiekimo įvairinimo”, ir pridūrė, kad „atsinaujinančioji energija suteikia mums laisvę pasirinkti švarų, pigų, patikimą ir mums priklausantį energijos šaltinį”.

Dalis Europos Komisijos plano apima iniciatyvas, kuriomis siekiama „paspartinti perėjimą prie nulinės taršos transporto priemonių”, įskaitant galimą teisės akto pasiūlymą, kuriuo siekiama padidinti netaršių transporto priemonių dalį viešuosiuose ir įmonių automobilių parkuose.

Tačiau nepaisant spartaus perėjimo prie elektromobilių, tikimasi, kad benzinas ir dyzelinas artimiausiais dešimtmečiais ir toliau sudarys didelę ES transporto priemonių parko dalį.

Išeitis biodegalai?

Etanolis ir biodyzelinas, gaunami iš maistinių ir pašarinių kultūrų bei atliekų, buvo siūlomi kaip priemonė vienu metu mažinanti išmetamųjų teršalų kiekį transporto sektoriuje ir kartu mažinanti Europos priklausomybę nuo trečiųjų šalių.

Europos etanolio gamintojams atstovaujanti asociacija ePURE teigia, kad atsinaujinantis etanolis atlieka strateginį vaidmenį mažinant žaliavinės naftos importą.

„Atsinaujinančiojo etanolio gamyba ES – tai ne tik atsinaujinantys mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantys degalai, kurie padeda Europai siekti klimato tikslų, išstumdami iškastinį benziną”, – sakė ePURE vyriausybės reikalų direktorė Simona Vackeova.

„Kiekviena ES pagaminta atsinaujinančiojo etanolio tona taip pat yra tona aukštos apykaitos vertės baltymingų, genetiškai modifikuotų pašarų, kurie padeda užtikrinti ES apsirūpinimą maistu, nes sumažina tokių pašarų importo poreikį.”

Šiuo metu transporto sektoriuje naudojamų augalinės kilmės biodegalų kiekis ES nustatyta tvarka neviršija 7 proc.

Valstybės narės taip pat negali viršyti 1 proc. punkto, palyginti su 2020 m. nacionaline šių degalų dalimi geležinkelių ir kelių transporte.

Biodyzelino gamintojų profesinė asociacija Europos biodyzelino taryba (EBB), paragino įstatymų leidėjus išnaudoti biodegalų potencialą Europai pereinant nuo iškastinio kuro eros.

„Europos biodyzelino pramonė puikiai tinka [REPowerEU] strategijai”, – sakė EBB generalinis sekretorius Ksaveras Nojonas (Xavier Noyon). „Mes tiekiame ES pagamintus ekologiškus degalus, kurie mažina dyzelino importą, o mūsų biorafinavimo gamyklų šalutiniai produktai vis dažniau pakeičia įvairias iškastines chemines medžiagas.”

„ES gaminamas tvarus biodyzelinas atitinka visus ES Žaliojo susitarimo ir „Fit for 55″ tikslus: atsinaujinančiųjų išteklių, bioekonomikos, žiediškumo ir aprūpinimo maistu”, – pridūrė jis.

Žaliosios problemos

Tačiau aplinkosaugininkai su tuo nesutinka, teigdami, kad ES maisto ir pašarų pagrindu gaminamų biodegalų paklausa skatina miškų kirtimą už Europos ribų.

Pasaulinė nevyriausybinė aplinkosaugos organizacija WWF teigė, kad biodegalai iš tikrųjų gali kelti didesnę grėsmę klimatui nei nafta dėl jų poveikio anglies dioksido absorbentams, pavyzdžiui, miškams.

„Deginant medžius ir pasėlius energijai gauti, palyginti su iškastiniu kuru, išmetama daugiau teršalų nei naudojant iškastinį kurą apskritai arba per laikotarpį, kurį turime klimato kaitai sustabdyti”, – teigiama WWF pareiškime.

„Tačiau, nepaisant to, tokia praktika vis tiek bus laikoma „atsinaujinančia”, todėl jai gali būti skiriamos valstybės subsidijos. Toks požiūris prieštarauja mokslo žinioms ir gali pakenkti daugeliui ES veiksmų klimato srityje.”

Šiuos aplinkosaugos NVO teiginius pramonės atstovai griežtai atmeta.

„Argumentai prieš augalinės kilmės ES etanolio naudojimą kelių transporto energijos balanse yra pasenę ir nereikšmingi, o tvarumo klausimai išspręsti”, – teigiama ePURE pareiškime.

„Jo naudojimo didinimas kartu su platesniu pažangiųjų biodegalų diegimu yra vienintelis realus būdas ES pasiekti savo atsinaujinančiosios energijos tikslus.”

Iki šiol, kai susidurdavo aplinkosaugos ir pramonės interesai – visada nugalėdavo pramonė.