infa.lt

Algis Džiugys

Pilėnai dega, kryžiuočiai verčia pagrindinius pilies vartus, pilėniškiai jau ruošiasi žudytis, o kunigaikštis Margiris per šoninius vartelius pardavinėja kryžiuočiams vandenį, kad anų troškulys nuo dūmų nekankintų. Sunku suvokti tokį vaizdelį? Bet juk panašiai vyksta dabar aplink mus, rašo straipsnio autorius.

Iš gaidžių peštynių visada laimi organizatoriai. O ką gaidžiai? Gaidžiai į puodą.

Jau gerokai įsibėgėjus Ukrainos karui, kovo 3 d., EU paprašė rusų Gazprom’o padidinti dujų tiekimą iki techniškai galimo maksimumo, ir Rusija tai padarė. Kaip manote, per kuriuos vamzdžius tai buvo padaryta? Teisingai atspėjote – dujotiekiais per Ukrainą. Tuo pačiu buvo užtikrinta, kad rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą nebus ribojamas, o vamzdžiai bus akylai saugomi. Tokiu būdu nuo kovo 4 dienos per Ukrainą tiekiama dujų daugiau nei prieš pat karą.

O kokios nuostabios antraštės pranešimų apie padidintą dujų tiekimą: „Nuo vidurnakčio Ukraina stabdo dujų eksportą„, „UkrTransGaz: Ukraina uždraudė dujų eksportą, įskaitant Ukrainos saugyklose laikomus kiekius” ir t.t., ir pan. O iš tikrųjų, jei nepatingėtume paskaityti, tai pačiam pranešime rastume vieną trumpą sakinuką, kad „Šis sprendimas neturi įtakos dujų tranzitui per Ukrainos teritoriją„.

Visiška šizofrenija – Ukrainoje karas, žmonės žudomi, ligoninės ir mokyklos griaunamos, o ukrainiečiai per save praleidžia rusiškas dujas, už kurias rusai gauna pinigų toliau juos žudyti (SWIFT’as juk ne visiems rusų bankams išjungtas). Taip pat už tranzitą nubyra ukrainiečiams ir procentėlis Baidenui. T.y. karas karu, o pietūs laiku.

Žiniasklaida sklidina pranešimais kokios jachtos iš kokių rusų oligarchų laikinai priglaudžiamos, tačiau apie dujas, naftą bei SWIFT’ą apsimetama ir tylima, kaip orą viešoje vietoje pagadinus. Juk tie patys rusų oligarchai, kartu su ukrainiečių ir vakariečių oligarchais šio karo dėka per dieną papildomai uždirba daugiau nei tos jachtos kainuoja. Tačiau apie tai nerasite tarp žinių.

Statistikai skaičiuoja, kiek lietuvių pasiryžę susiveržti diržus dėl ukrainiečių. Visokio plauko politikėliai siūlo pradėti branduolinį žmonijos susinaikinimą, bet nėra nė vieno politiko darbais, o ne žodžiais kovojančio už dujų tiekimo per Ukrainą nutraukimą. Kiek politikų yra penimi iš dujų verslo? Atsakymas paaiškintų, kodėl dujų nestabdome, ginklus tiekiame, pinigėlius pervedinėjame. Nieko asmeniško, tai tik biznis.

Bandau įsivaizduoti mus panašioje padėtyje: Karas tarp baltarusių ir lietuvių, lietuviai su pergalėmis traukiasi, baltarusiai lygina su žeme apsuptą Vilnių, bombarduoja Kauną ir artėja prie Šiaulių, o baltarusiškos trąšos kaip keliavo per Lietuvą, taip ir toliau keliauja ir net didesniais kiekiais. Ir tiek lietuviai, tiek baltarusiai saugo, kad nieko joms neatsitiktų. Ar tai gali būti įmanoma?

Sykį jau tokia tikrovė, kurios nepakeisim, tai gal nuolankiai ir mandagiai pabandykime išprašyti nuo kiekvieno perpumpuoto dujų kubo bent po centuką pabėgėliams remti ir sušaudytų vaikų laidotuvėms?

Nors mano nuomone, jei kas nors, nesvarbu kas, išsprogdintų tuos dujotiekius Ukrainoje, tai karas baigtųsi tą pačią dieną. Ir neklauskit manęs, kaip tai būtų padaryta ir kas būtų laimėtojas, nes po to tai jau būtų nesvarbu ir niekam neįdomu.

Taigi, tokios tokelės. O jei dar pasižiūrėtume į naftos reikalus… Bet tiek to, jau vien šio dujų versliuko pavyzdžio pakanka, kad suprastume, kas yra tikrieji naudos gavėjai iš šito karo ir kam tas karas reikalingas. Iš gaidžių peštynių visada laimi organizatoriai. O ką gaidžiai? Gaidžiai į puodą.