infa.lt

REUTERS

Lenkijos parlamentas pritarė sienos, pasienyje su Baltarusija, statybai, siekiant užkirsti kelią migrantų, bandančių nelegaliai patekti į ES šalį, antplūdžiui. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai nelegalų, daugiausia iš Artimųjų Rytų ir Azijos, bandė kirsti Lenkijos sieną.

ES kaltina Baltarusijos valdžios institucijas palengvinus nelegalių migrantų atvykimą, keršijant už sankcijas prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui, kas iš esmės yra tiesa. Žiūrint iš kitos pusės – ES sankcijos, esą yra teisėtos, o Lukašenkos atsakomasis žingsnis ne?

Planuojama, kad 5,5 metro aukščio sienoje bus įrengti judesio davikliai ir stebėjimo sistema, ji turėtų atitverti apie pusę Lenkijos ir Baltarusijos pasienio, kurio ilgis yra apie 400 km.

Vyriausybė planuoja sieną pastatyti iki kitos vasaros ir projektui išleisti 353 mln. eurų. Po parlamento patvirtinimo, sienos statybos įstatymą turės pasirašyti Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, ir tikimasi, kad tuo klausimu užlaikymų nebus.

Žmogaus teisių aktyvistai ir ekspertai kritikuoja idėją pastatyti sieną ir tvirtina, kad ji nepadės išspręsti migrantų antplūdžio į Lenkiją problemos.

Lenkijos valdžia praneša, kad dabar kasdien apie 500 žmonių bando nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos. Per visus praeitus metus tokių bandymų buvo tik 120.

Lenkija savo sienas bandė ginti spygliuota tvora ir tūkstančiais karių, pasiųstų į pasienį. Pasak liudininkų ir žmogaus teisių aktyvistų, valdžia dažnai išstumia migrantus atgal į Baltarusijos teritoriją, kas ypač nepatinka žmogaus teisių aktyvistų organizacijoms, kažkodėl siekiančioms, kad nelegalai laisvai galėtų patekti ten, kur užsimano, ir teigiančioms, kad jie tam turi kažkokias „žmogaus teises”.

Šalis buvo pradėta kritikuoti ES dėl nepakenčiamų sąlygų migrantams sukūrimo – ir bandymo nuslėpti situaciją nuo spaudos. Pasienio zonose galioja nepaprastoji padėtis, o tai reiškia de facto draudimą patekti pas sulaikytus migrantus žurnalistams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams.

Tačiau Lenkų valdžia pirmoje eilėje rūpinasi savo valstybės ir gyventojų saugumu, o ne „žmogaus teisių” organizacijų ginamais nelegaliais migrantais, Baltarusijos prezidento kvietimu susiviliojusiais galimybe neteisėtai patekti į Lenkiją ir Lietuvą.

Jie iš anksto žino darantys nusikaltimą, kai neteisėtai bando kirsti valstybių sienas, tačiau tai jų nestabdo, nes žino turintys palaikymą iš ES ir jos apmokamų „žmogaus teisių” organizacijų, suinteresuotų sugriauti nacionalinių valstybių visuomenių sanklodą.

Lenkija tai irgi puikiai supranta, todėl tvarkosi savo teritorijoje taip, kaip jai atrodo būtina, siekiant išvengti nelegalų krizės.