infa.lt

Seimas priėmė Alternatyviųjų degalų įstatymą (projektas Nr. XIIIP-5137(3) ES), kuriuo siekiama sukurti galimybes iki 2030 m. žymiai (iki 15 proc.) padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje ir taip sumažinti neigiamą poveikį klimatui aplinkos oro taršai. ( kas yra visiška utopija, nes atsinaujinantys energijos šaltiniai, nuo savo gamybos proceso pradžios iki pat panaudojimo yra kur kas labiau taršūs, nei iš požeminių telkinių pompuojamos naftos perdirbimas – infa.lt).

Pagal priimtą įstatymą, šio tikslo būtų siekiama nuosekliai didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą, skatinant elektros energijos naudojimą transporte, vykdant alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą, didinant netaršių transporto priemonių, registruojamų Lietuvos Respublikoje, skaičių ir nustatant reikalavimus, keliamus viešiesiems pirkimams, atliekamiems transporto sektoriuje.

Kaip pažymi šio projekto iniciatoriai, degalų ir energijos suvartojimas transporto sektoriuje nuolat didėja, o atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra ypač maža – 2018 m. siekė vos 4,3 proc. Be to, pasak jų, nėra naudojami pažangieji biodegalai, o biodegalų įmaišymo kontrolės sistema Lietuvoje yra nepakankama, taip pat nepakankamai išplėtota alternatyvi degalų infrastruktūra.

Įstatymu bus įtvirtinami įpareigojimai degalų ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams. Kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turės sudaryti vis didesnę bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį. Nuo 2022 iki 2030 m. ji nuosekliai turės būti didinama nuo 6,8 iki 16,8 proc. Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalyje taip pat bus nuosekliai didinama pažangiųjų biodegalų ir (ar) nebiologinių skystųjų ir dujinių degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis.

Įstatyme numatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarys vis didesnę bendros transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo vidaus rinkai patiektų gamtinių dujų energinės vertės dalį. Nuo 2025 iki 2030 m. ji atitinkamai turės didėti nuo 4,2 iki 16,8 proc.

Seimas taip pat nusprendė įtvirtinti nuostatą, kad nuo 2024 m. palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais.

Nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant taksi ir pavėžėjimo paslaugas teikiančių asmenų transporto priemones, turės būti pritaikytas naudoti alternatyviuosius degalus.

Už šį Alternatyviųjų degalų įstatymą balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 9 parlamentarai.

infa.lt komentaras:

Priimtas politinis sprendimas neturi nieko bendro nei su oro taršos sumažėjimu nei su  kova prieš klimato kaitą. Originalios transporto priemonės kaip taisyklė yra pritaikytos konkretiems degalams, pagal degalų oktaninį skaičių tuo pačiu įtakojantį ir galimą variklio detonaciją, bei pilną įpurkšto kuro sudegimą degimo kamerose per variklio takto momentą.

Kai tik degimo kamerose atsiranda gamintojo nenumatytas kuras – automobilio variklis ima dirbti neoptimaliai – pradeda detonuoti, o nesudegęs kuras išmetamas į aplinką papildomų juodų dūmų debesiu. Tai, kad jis vadinamas pažangiu ar atsinaujinančiu – esmės nekeičia. Varikliai neskaito „pažangių etikečių”, jie remiasi fizikos ir degimo greičio dėsniais. Ir būtų neprotinga manyto, kad įstatymų iniciatoriai to nežino. Žino, tačiau kuras – tai milžiniški pinigai, kurie teka nuolat tol, kol važiuoja automobiliai.  Visi žino apie naftos radimviečių magnatus. Dabar tokių atsiras ir nesiurbiant naftos, tam išleidžiant milijonus naftos radimviečių paieškoms. Pakaks išvaryti, pavyzdžiui, medžio spirito ar kokio rapsų aliejaus su priedais ir panaudoti juos kaip degalus. Garantuotas įstatymo įteisintas supirkimas neribotais kiekiais.

Tai čia ir yra visa atsinaujinančių energijos šaltinių „gerovės: klimatui paslaptis. Atsisakoma dalies naftos produktų įmaišant į juos visokio techninio šlamšto, gadinančio automobilių variklius ir gerokai labiau teršiančių orą, tačiau pavadinto „pažangiu ir padedančiu kovoti prieš klimato kaitą”, nors nei vieno, nei kito ten nėra nei kvapo. Nei pažangos, nei apsaugos nuo klimato kaitos.  Yra tik siekis, pasinaudojant klimato kaitos prevencijos programomis, vairuotojų sąskaita pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Korupcija. Įteisinta korupcija.

Beje, naftos niekas nieku gyvu neatsisakys – nes tai guma, plastikai, asfaltas, bitumas ir daugybė kitų medžiagų, naudojamų mūsų buityje. Tik va klausimas, kur bus dedamas iš jos išgaunamas kuras? Juk visą tą benziną reikės kažkur pilti, kažkur saugoti? O gal jis taps atlieka, tiksinčia kaip sulėtinto veikimo bomba požeminėse saugyklose, besismelkiančia pro gruntą link požeminių šaltinių, kuriuose teka geriamas vanduo?

Kalbant apie „netaršias” transporto priemones – tai čia slypi daugybė taršos etapų, dar iki momento, kol jos yra pagaminamos ir jau po to, kai jas reikės kažkaip utilizuoti. Ypač tie švininiai milžiniški akumuliatoriai, kurie kalnais kaupsis kažkur Žemėje ir terš jos gruntą daugybę šimtmečių, po ko nafta ims atrodyti, kaip visiškai ekologiškas kuras, kartą sudegęs ir išsisklaidęs kaip CO2 atmosferoje, iš kur jį vėliau sugėrė augalai. Švininių akumuliatorių nesugers niekas.