infa.lt

Spalio 14 d. įvairių frakcijų atstovai Seime įregistravo įstatymų projektus, kuriais siekiama sudaryti prielaidas privalomos vadinamosios statybininko kortelės įvedimui, kad būtų galima efektyviau mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, mažinti nelegalaus darbo mastą, didinti saugą statybvietėse ir sukurti prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus. Remiantis 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės pasitarime pateikta informacija, statybos sektoriuje yra neapskaitoma 500–700 mln. Eur pajamų.

„Klausimą apie Statybininko kortelę reikia spręsti kuo skubiau, kadangi statybos sektorius yra viena labiausiai „šešėlinės“ ekonomikos paveiktų ūkio sričių: čia daug darbuotojų dirba nesudarę darbo sutarties arba vykdo individualią veiklą jos neįteisinę“, – teigia vienas iš įstatymo projektus įregistravusių Seimo narių socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Šiuo metu rangovams nėra prievolės vesti statybvietėje esančių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Įstatymo projektuose siūloma nustatyti rangovams pareigą realiuoju laiku vesti rangovo darbuotojų, rangovo (kai rangovas yra fizinis asmuo), kitų statybos dalyvių darbuotojų ir bet kokių kitų statybvietėje esančių fizinių asmenų buvimo statybvietėje laiko apskaitą. Tai padėtų sumažinti nelegaliai dirbančiųjų skaičių statybos sektoriuje ir padidintų saugą statybvietėse.

Taip pat šiuo metu galiojančią ypatingojo statinio statybos rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų siūloma papildyti sąlyga, kad darbuotojų kompetencijos turi būti įvertintos. Įvertinus ypatingojo statinio rangovo darbuotojo kompetencijas, darbuotojui būtų išduodamas tai patvirtinantis dokumentas – Statybininko kortelė. Tai sukurtų prielaidas skaidriau organizuoti viešuosius pirkimus, kadangi atsirastų galimybė patikrinti, ar konkursuose ketinantis dalyvauti rangovas esamu laiku turi darbuotojus, atitinkančius iškeltus reikalavimus.

Šiuo metu viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie net neturi statybos srities darbuotojų, t. y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją ir saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus, o taip pat sudaro galimybę pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonėms, kurios neketina užbaigti darbų, o tik siekia gauti avansą.

Buvimo statybvietėje laiko apskaita ir ypatingojo statinio darbuotojų kompetencijų vertinimas, kaip viešojo administravimo funkcija, siūlomi pavesti Lietuvos statybininkų asociacijai, kuri jau yra tokią sistemą įdiegusi, kuri efektyviai veikia savanoriškumo principu.

2016 m. Lietuvos statybininkų asociacija yra akredituota Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje kaip asmenų kompetencijų vertinimo įstaiga.

2015 m. Valstybinė duomenų inspekcija įtraukė asociaciją į asmens duomenų valdytojų registrą. Įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui, asociacija taiko reglamente numatytus asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Visus duomenis asociacija laiko saugumo reikalavimus atitinkančiame išoriniame duomenų centre, turinčiame ISO 27001/2013 ir TIER III duomenų saugos sertifikatus.

Įstatymų projektai parengti konsultuojantis su Lietuvos statybininkų asociacija, kuri pirmoji, remdamasi užsienio patirtimi, iškėlė ir jau ėmė įgyvendinti „statybininko kortelės“ idėją.