infa.lt

REUTERS

Pastaraisiais metais ištisinio šifravimo skaitmeninėse platformose plėtra tapo kliūtimi teisėsaugos agentūroms daugelyje pasaulio šalių. Dabar, trijų šalių vyriausybių kryžminėje ugnyje atsidūrė pagrindinis pasaulio socialinis tinklas.

JAV generalinis prokuroras Williamas Barras, JAV saugumo sekretorius Kevinas Macalinanas, Britanijos vidaus reikalų ministrė Priti Patel ir Australijos vidaus reikalų ministras Peteris Duttonas „Facebook“ vadovui Markui Zuckerbergui nusiuntė atvirą laišką. Jame jie kategoriškai pareikalavo „atsisakyti ištisinio šifravimo pranešimų perdavime“, praneša „New Atlas“. Facebook, be „Messenger“ programos, kontroliuoja ir „WhatsApp“.

JAV teisės departamentas jau daugiau kaip dešimt metų kovoja su šifravimu.

Dabartinį konflikto paaštrėjimą lemia tai, kad „Facebook“ ketina išplėsti ištisinį šifravimą „Messenger“ platformose ir „Instagram“ žinutėse.

Nepaisant to, kad vyriausybės palaiko patikimą šifravimą ir pripažįsta technologinį šifravimo poreikį bankų ir komerciniame sektoriuose, yra aplinkybių, kai ištisinis šifravimas taps kliūtimi tiriant nusikaltimus, sakoma laiške.

Laiško autoriai iliustruoja savo argumentus statistiniais duomenimis apie nusikaltimus prieš vaikus, kurie įvykdomi internete.

„Kompanijos neturėtų sąmoningai projektuoti sistemų taip, kad jos trukdytų bet kokia forma gauti informaciją, ypač sunkiausių nusikaltimų prevencijai ir tyrimui“, – sakoma laiške. „Tai kelia pavojų mūsų piliečiams ir visuomenei, smarkiai pablogindama kompanijos galimybes aptikti neteisėtą turinį ir veiklą, ir reaguoti į tai“.

„Facebook“ atstovai nesutiko su šiais argumentais: „Mes manome, kad žmonės turi teisę bendrauti privačiai internetu, kad ir kur jie būtų“. Bendrovė ir toliau priešinsis vyriausybių bandymams nustatyti spragas šifravimo sistemose, nes tai pažeidžia piliečių teises į privatumą ir saugumą.

Spragų (galinių durų) šifravime atsiradimas – net siekiant gerų tikslų – silpnina apsaugą ir verčia abejoti informacijos saugumu. Kai tik tai atsiras, tuo gali pasinaudoti tie patys nusikaltėliai, prieš kuriuos jis buvo sukurtas. Taip jau atsitiko, kai „Microsoft“ į savo produktus įtraukė spragas NSA – spragomis apsaugoje iš karto pasinaudojo įsilaužėliai, kad paskleistų „WannaCry“ – išpirkos reikalavimo programinį virusą.

Praėjusių metų pabaigoje Australija įteisino draudimą privačioms įmonėms naudoti technologijas, kurios vyriausybėms trukdo tirti privačią piliečių informaciją. Valdžia tvirtina, kad šios priemonės nėra spragos, tačiau ekspertai šiuos pasiteisinimus vadina tik sofistika.