infa.lt

infa,lt nuotr.

Seimo konservatorių (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas ir Dainius Kreivys kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, finansų ministrą Vilių Šapoką bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto  (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno veiksmų ir pasisakymų viešojoje erdvėje.

Žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie BFK pirmininko S. Jakeliūno ketinimus prašyti Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą įvertinti Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ veiklą Lietuvoje ir siūlymus premjerui pakeisti minėtos komisijos pirmininką Alminą Mačiulį dėl neva Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko daryto spaudimo suteikti startuoliui bankinę licenciją, Seimo BFK nariai A. Kubilius ir M. Majauskas ir Ekonomikos komiteto narys D. Kreivys pažymi, kad S. Jakeliūnas užsiima sąmoningu politiniu spaudimu nepriklausomoms valstybinėms institucijoms, kelią nepasitikėjimą jomis, taip pat skatina gyventojų paniką ir kelią žalą Lietuvos, kaip palankios rinkos aukštųjų technologijų ir „fintech“ užsienio investicijoms, įvaizdžiui. Tai yra veiksmai, nukreipti prieš vieną iš svarbiausių S. Skvernelio Vyriausybės įgyvendinamų politikų.

„Stebėdami S. Jakeliūno veiksmus matome spaudimą Lietuvos bankui ir investicijų vertinimo komisijai, taip pat keliamą nepasitikėjimą Lietuvos, kaip pagrindinio regioninių finansinių technologijų („fintech) centro Europoje, įvaizdžiu, kuriuo taip didžiuojasi tiek premjeras, tiek finansų ministras ir apskritai sistemingą veikimą prieš Vyriausybės pasirinktą politiką“, – sakė A. Kubilius.

Kreipimesi parlamentarai klausia Ministro Pirmininko, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrų, kaip jie vertina tokį Vyriausybės politikai prieštaraujantį veikimą. Kartu klausiama, ar tokie S. Jakeliūno neatsargūs ir pavojingi pasisakymai reiškia, kad „fintech“ politikos atsisakyta. Jei ne, domimasi, kaip ketinama įveikti S. Jakeliūno, kaip reputacinės kliūties Lietuvos „fintech“, žalą, kuri gali būti neatitaisoma ir kainuoti Lietuvai milijonus?

„Ką reiškia S. Jakeliūno įtarimai Lietuvos bankui ir Vyriausybės nacionalinio saugumo komisijai? Lietuvoje yra daugiau kaip šimtas tūkstančių „Revolut“ vartotojų. Ar reikia suprasti, kad naudotis „Revolut“ mokėjimo paslaugomis yra nebesaugu, ar tai reiškia, kad laikyti pinigus „Revolut“ mokėjimo kortelėje yra rizikinga? Tokiu elgesiu rodomas nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis ir kurstoma vartotojų panika“, – pažymėjo M. Majauskas.

Kartu D. Kreivys teigė, kad „S. Jakeliūnas savo žodžiais ir veiksmais rodo nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis. Daugybė tarnybų, nuo Valstybės saugumo departamento iki Specialiųjų tyrimų tarnybos, vykdė „Revolut“ patikimumo patikrinimą. Šios institucijos konstatavo, o Lietuvos bankas ir Europos centrinis bankas patvirtino, kad „Revolut“ nekelia grėsmės Lietuvos finansų architektūrai. Pats žinau, kiek laiko ir pastangų reikalauja į Lietuvą pritraukti tokio lygio investuotojus, o visam šiam įdirbiui nepaprastai kenkia neapgalvoti S. Jakeliūno veiksmai“.

Taip pat konservatoriai primena, kad Lietuvos bankas atsakė Seimo BFK, jog nei Lietuvos bankas, nei Lietuvos banko valdyba ar jos pirmininkas niekada jokiais būdais nėra bandę daryti ar darę įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai ar šios komisijos pirmininkui.

Taip pat Lietuvos bankas, vertindamas „Revolut“ paraišką dėl specializuoto banko licencijos suteikimo, išanalizavo su šios įmonės informaciją, kurios pagrindu buvo padaryta išvada, kad įstaigos veikla nei šiuo metu, nei vidutinio laikotarpio perspektyvoje sisteminės rizikos šalies indėlių sistemai ar finansų sistemos stabilumui nekelia, o galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo priėmė Europos Centrinis Bankas, kuris taip pat vertino galimas rizikas.

Galų gale Lietuvos bankas yra pažymėjęs, kad S. Jakeliūno pasisakymai apie „Revolut“ yra asmeninė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė, grįsta subjektyvia ir angažuota aplinkybių interpretacija, prasilenkiančia su faktais ir objektyvia tikrove. Jos skleidimas vertinamas kaip kryptingas ir sąmoningas nepasitikėjimo valstybės institucijomis kurstymas.

infa.lt primena 15min paskelbtą medžiagą, kurioje rašoma, citatos:

„Toliau kliuvo dėl N.Storonskio tėvo užimamų pareigų Rusijos koncerne „Gazprom“ ir „ypatingai artimų „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžios institucijomis“ – tai esą gali daryti įtaką  „Revolut“ valdymui ir sprendimui, įmonė gali būti pažeidžiama politiškai, pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų stabilumui. „Revolut“ Rusijoje yra įdarbinusi ne mažiau kaip kelias dešimtis programuotojų ir inžinierių ir planuoja jų įdarbinti dar daugiau, tarp kurių gali būti politiškai pažeidžiamų asmenų“,

„Kad Revolut į Lietuvą pakvietė Lietuvos bankas, 2019 m. sausio 25 d. keliems Lietuvos žiniasklaidos leidiniams patvirtino Nikolajus Storonskis („Revolut“ vadovas). Taip pat paaiškėjo, kad licencijos išdavimo metu „Revolut“ neturėjo tinkamų valdymo sistemų, o įmonės ir jos vadovo reputacija jau tuomet kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje (JK)“, – teigiama komentare.