Nuotrauka iš asmeninio autorės archyvo
Tai jau kelinti metai, kai nenoriu kalbėti apie valstybines šventes – nemalonu.
Jaučiu, kad tos šventės ne man, kaip ir ne daugumai Lietuvos gyventojų.
Jos yra „jiems“ – žaviems, teisingiems, su ordinais, medaliais bei milijonais. O mums – emigracija, desperacija ir kaltinimai „patys kalti„, „daugiau dirbkit„, „vatnikai„.
Bet nekalbėti sunku, nes valstybinės šventės savo pompastika ima priminti ne tik TSRS, bet jau ir Šiaurės Korėją – būtina ką nors pasakyti, kuo nors pasidžiaugti, pasamprotauti apie ką nors ko nėra, tarkim, laisvę, ir tada gyventi toliau – apsimetant, kad taip ir turi būti.
„Revoliucija ryja savo vaikus“ – bene skambiausias istorinis posakis lyg de javu tampantis nūdienos Lietuvos realybe.
Mergaitė, dainavusi apie Laisvę, šiandien įtraukiama į juoduosius žurnalistų etikos sargų sąrašus, nes jos laisvas žodis nedera su jų taisyklėmis.
Konstitucinis Teismas pasako, kad du vyrai nėra sutuoktiniai, bet… yra šeima. Ir visiškai nesvarbu, ką apie tai galvoja koks 80 proc. Lietuvos gyventojų.
Seimas tuo tarpu svarsto, kad nepasitikėjimas valstybės institucijomis turėtų būti kriminalizuotas – pasitikėti jus privers įstatymu!
Valstybingumas seniai išmainytas į eurą ir liko tik paskutinysis žingsnis – Europos federacija, po kurio jauna, vos 14 m. nepriklausoma pabuvusi valstybė, galutinai taps istoriniu artefaktu.
Panašu, kad laimėjome ne ką kitą kaip teisę susinaikinti ir dabar aktyviai ja naudojamės, kartu kalbėdami apie „laisvę“ – griauti, o ne kurti; būti ydingu, o ne dorovingu.
Esant tokiai situacijai, sunku pasakyti ką nors daugiau kaip tai, kad man gaila žuvusiųjų, nes – lažinuosi – ne to jie tikėjosi (kažin, baudžiamosios bylos neiškels už šį pasvarstymą?).
Ir visgi… Po nakties – aušra, po pakalnės – įkalnė.
Tikiu, kad Tauta dar turi potencialo nubusti ir kad sulauksiu dienos, kai Sausio 13 – ąją galėsiu nuoširdžiai pasidžiaugti, kad mums pavyko sukurti valstybę, dėl kurios kovota – suverenią, moralią ir tarnaujančią visos Tautos gerovei.
Mes esame viena.
Gražios šventės, mieli mano tautiečiai!
šaltinis: lidzita.lt
Siūlome daugiau šios autorės rašinių
→ PAREMKITE mus savo 1,2 proc. GPM, kas jums nieko papildomai nekainuos. Ačiū labai. → Naujienlaiškis
1 183
Leidžiama ...
Skausmingai išsakytos, teisingos mintys. Malonu, kad yra mąstančių žmonių Lietuvoje
Yra teisingas pastebėjimas – „Nuo atgimimo iki išsigimimo” – tai toks ir rezultatas yra tos laisvės. Ar kas galėjo patikėti, kad vėl grįžtama prie to pačios ligotos atmosferos, kas buvo tarybiniais laikais, belieka dar sulaukti represijų..
Na ir ko čia taip vyrkauti. Ne vienintelės Lietuvos tai bėda. Negi nematyti kaip išsigimė vakarų Europa ir visas vakarų pasaulis… O kada žemėje buvo geriau, nei dabar mes Lietuvoje gyvename? O Lietuvoje kada gyvenimas buvo geresnis? Gyvenam kaip niekada gerai, bet yra viena neišsprendžiama bėda – kuo geriau, tuo greičiau ateis – blogiau ir tai ne jokia ne mistika, tokia žmogiška prigimtis, tik tiek žmonija ir te sugeba. Paprasčiausiai žmonijai trūksta proto ir sąmoningumo gyventi geriau, teisingiau…
nataška andželka bridžita lidžita kokių tik nepriviso…
Skaudžiausia, kai apie Sausio 13-ąją kalba žmogus, tuo metu stovėjęs kitoje barikadų pusėje ir kariavęs „savo mažuosius karus”. Ir nėra ko stebėtis, kad šventės panašėja į tarybines, juk mus ir valdo tarybiniai funkcionieriai ir žodžio laisvė dabar tokia pat: parašė tiesą ir bijo „kažin, baudžiamosios bylos neiškels už šį pasvarstymą?”. Tikrai ne už tokią Lietuvą kovojome ir žuvo tie, kurie norėjo laisvos ir nepriklausomos, visiems teisingos Lietuvos.