infa.lt

Asociatyvi nuotr.

„Politico“ leidinio gautas kvantinių skaičiavimų strategijos projektas rodo, kad Europa nekartos savo dirbtinio intelekto reguliavimo plano klaidos. Dabar Europa mato galimybę laimėti tai, kas žada būti dar viena technologinė revoliucija, pasimokydama iš savo klaidų.

Briuselis ruošiasi pristatyti Kvantų įstatymą – svarbų technologijų sektoriaus teisės aktą, kuriuo siekiama paskatinti ES šalis susivienyti ir bandyti aplenkti Jungtines Valstijas ir Kiniją kvantinių skaičiavimų srityje.

„Politico“ gautame lapkričio mėnesio pasiūlymo projekte siekiama įveikti veiksnius, kurie varžė Europos ambicijas dirbtinio intelekto srityje, įskaitant finansavimo trūkumą, kad moksliniai tyrimai būtų paversti komerciškai perspektyviais ir konkurencingais produktais, ir kad jie būtų plėtojami pasauliniu mastu.

Svarbu tai, kad jame dėmesys perkeliamas nuo technologijos reguliavimo į konkurencingumo skatinimą – pripažįstant susirūpinimą, kad Europa pernelyg reguliavo dirbtinį intelektą ir neturėtų to paties daryti srityje, kurioje ji yra mokslo priešakyje.

„Kvantinė technologija yra viena iš tų [technologijų], kuriose mes tikrai galime ir turėtume pirmauti“, – teigė Théau Peronnin, Prancūzijos kvantinių skaičiavimų bendrovės „Alice & Bob“ generalinis direktorius.

Kvantinė technologija laikoma kitu technologiniu proveržiu, kuris gali pakeisti daugelį pramonės šakų – nuo vaistų atradimo iki kariuomenės, nes problemų sprendimo galimybės kvantiniais kompiuteriais gerokai pranoksta dabartinių kompiuterių galimybes.

Taip pat yra didžiulis nacionalinio saugumo aspektas, nes technologija turi potencialą nulaužti šifravimo kodus, kurie apsaugo šiuolaikines ryšių ir bankininkystės paslaugas.

Didelė dalis tyrimų vis dar vyksta laboratorijose, tačiau ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus naujos kartos skaičiavimai taps plačiau prieinami ir taps tik galingesni, kai bus sujungti su nuolatine dirbtinio intelekto plėtra.

„Kvantinė kompiuterija yra būdas spręsti tokias sudėtingas problemas, kurių, kaip žinome, niekada negalėsime išspręsti su įprastais kompiuteriais“, – interviu sakė Jan Goetz, Suomijos kvantinių skaičiavimų bendrovės „IQM“ generalinis direktorius.

INFA.LT žinios

Kvantiniai kompiuteriai kambario temperatūroje: Vokietijos startuolio proveržis keičia technologijų taisykles

Projekte daugiausia dėmesio skiriama pramonės rėmimui, idealiu atveju ES lygmeniu, siekiant išvengti nacionalinių čempionų sunkumų plėtros dėl finansavimo trūkumo. Be to, dokumente vyriausybės įpareigojamos įsigyti kvantines technologijas iš ES įsikūrusių įmonių arba iš šalių, su kuriomis ES yra sudariusi strateginę partnerystę šioje technologijų srityje.

Kaip portalui „POLITICO“ teigė aukšto rango Europos Komisijos pareigūnas, ES laikosi nuomonės, kad kvantinėms technologijoms skirti teisės aktai turėtų iš esmės skirtis nuo tų, kurie taikomi dirbtiniam intelektui (DI): „Čia kalba eina ne apie reguliavimą. Nėra ko reguliuoti.“

„Nėra ko reguliuoti“

ES gana sparčiai ėmėsi reguliuoti DI – dar prieš tai, kai 2022 m. pasirodžius „ChatGPT“ generatyvinis Dirbtinis intelektas tapo plačiai paplitusia technologija. Europos Komisija pirmąjį pasiūlymą pateikė 2021 m. balandį, o derybos buvo baigtos 2024 m.

„DI atveju kalbame apie technologijos naudojimą, tai yra sprendimas, o kvantinės technologijos – tai infrastruktūra. Tai išteklius, techninė įranga, skaičiavimo galia, – sakė Peronninas. – Juk nereguliuojate pačios skaičiavimo galios – reguliuojate tai, ką su ja darote.“

Goetzas apibūdino Europos DI strategiją kaip „labai orientuotą į reguliavimą“, lyginant su kitais požiūriais. „JAV toliau investavo lėšas, ir dabar susiklostė tokia padėtis, kad visos didžiosios DI laboratorijos yra JAV, o lustai taip pat atkeliauja iš JAV.“

Kvantinių technologijų įstatymo projektas yra labai panašus į ES planus lustų gamybos srityje („Chips Act 2.0“) bei planus, susijusius su duomenų centrais (vadinamąjį „Cloud and AI Development Act“). Abiejų šių iniciatyvų tikslas – ne reguliuoti technologijas, o sumažinti Europos priklausomybę nuo JAV technologijų ir stiprinti savus pajėgumus.

Norint tapti pasauline lydere kvantinių technologijų srityje, ES taip pat turi išspręsti dešimtmečius egzistuojančią problemą: nors Europa yra galinga mokslinių tyrimų srityje, jai nepavyksta sukauptų žinių paversti rinkai paruoštais produktais ir išplėsti jų gamybą tiek, kad būtų galima konkuruoti pasauliniu mastu.

Kaip teigiama praėjusiais metais paskelbtoje „Quantum Europe“ strategijoje, nors Europa yra viena iš lyderių pagal kvantinių technologijų srityje registruojamų patentų skaičių, ji pritraukia tik 5% viso pasaulinio privataus finansavimo.

Europos Komisija ragins Europos šalis suvienyti jėgas – tai padėtų įveikti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų laboratorijų ir rinkos bei išspręsti finansavimo problemas.

„Susiskaidę prioritetai, netolygi prieiga prie infrastruktūros bei nepakankamos sąsajos tarp mokslinių tyrimų, pramoninės plėtros ir rinkos paklausos riboja Sąjungos galimybes paversti turimą mokslo kompetencijų potencialą pramoniniu lyderiavimu“, – teigiama strategijos projekte.

Jame siūloma sukurti „Europos kvantinių technologijų bendrąją iniciatyvą“ („Quantum Europe Framework Initiative“), kuri padėtų koordinuoti veiksmus visoje Bendrijoje.

Kvantinių technologijų srities vadovai įsitikinę: jei viskas bus tinkamai įgyvendinta, Europa vis dar turi puikias galimybes sėkmingai dalyvauti pasaulinėse lenktynėse. „Reikalingo kapitalo suma yra pilnai pasiekiama“, – sakė Peronninas.