infa.lt

REUTERS

Šis paaiškinimas gali tapti postūmiu britų premjero Andy Burnhamo siekiui, kad Didžioji Britanija dar jam gyvam esant sugrįžtų į Europos Sąjungą.

Du su ES pozicija susipažinę pareigūnai portalui „Politico“ teigė, kad Briuselis būtų linkęs rodyti lankstumą ir leisti Didžiajai Britanijai likti už euro zonos bei Šengeno erdvės ribų, jei ši pateiktų paraišką vėl prisijungti prie Europos Sąjungos.

Pasak šių pareigūnų, Didžiajai Britanijai nebūtų būtina įsivesti bendrosios valiutos ar prisijungti prie Šengeno zonos, kur nėra vidaus sienų kontrolės – o būtent tai kelia nerimą kai kuriems britų rinkėjams.

Galimybė Jungtinei Karalystei sugrįžti į bloką panašiomis sąlygomis gerokai padidintų šalies narystės ES atkūrimo perspektyvas. Tai taip pat būtų atsakas tiems europiečiams, kurie tvirtina, kad Britanijai neturėtų būti leista sugrįžti, jei ji kartu neįsives euro ir neprisijungs prie Šengeno erdvės.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas pareiškė, kad „Brexit“ procesas neduoda laukiamų rezultatų, ir netgi užsiminė, kad sugrįžimas į ES galėtų tapti vienu iš Leiboristų partijos rinkimų programos punktų.

Tačiau, kai kurie euroskeptikai teigia, kad sugrįžtančiai Didžiajai Britanijai greičiausiai būtų daromas spaudimas prisiimti įsipareigojimus dėl Europos integracijos, kurie viršytų sąlygas, galiojusias iki „Brexit“.

Anksčiau šį mėnesį bendrovės „YouGov“ atlikta apklausa parodė, kad 55% britų norėtų atšaukti „Brexit“, o 34% pageidautų likti už ES ribų. Tačiau skaičiai iš esmės pasikeičia, jei prisijungimas prie euro zonos ir Šengeno erdvės tampa privaloma sąlyga: tuomet tik 35% respondentų pritaria sugrįžimui, o 43% – nepritaria.

ES pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu Sąjunga neturi oficialios pozicijos dėl galimo Didžiosios Britanijos sugrįžimo, nes Londonas dar nėra pateikęs oficialios paraiškos.

Jie pažymi, kad derantis ES visada atsižvelgia į konkrečias šalies aplinkybes. „Teoriškai egzistuoja standartinis požiūris, tačiau praktiškai matyti, kad jis yra lankstesnis, – portalui „POLITICO“ sakė vienas iš pareigūnų. – Yra įvairių modelių.“

Šis paaiškinimas gali tapti postūmiu A. Burnhamo siekiui, kad Didžioji Britanija dar jam gyvam esant sugrįžtų į ES.

Europos Komisija į prašymą pakomentuoti situaciją iškart neatsakė.

„Daugiau žalos nei naudos“

Būdama ES nare, Jungtinė Karalystė turėjo išimčių dėl Šengeno erdvės ir euro – jos buvo grindžiamos įvairiomis išlygomis bei susitarimais, dėl kurių derėtasi per kelis narystės dešimtmečius.

Tačiau valstybės, į Sąjungą įstojusios vėliau, yra įsipareigojusios siekti abiejų šių tikslų.

Nors Burnhamas yra sakęs, kad ilgainiui norėtų matyti Jungtinę Karalystę vėl prisijungiančią, jis teigia, kad šiuo klausimu vadovausis JK visuomenės nuomone.

Svarbu tai, kad, pasak jo, niekas neįvyks iki kitų visuotinių rinkimų, kuriuose jis sieks gauti naują mandatą. Šie rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2029 m. liepą.

Lapkričio 20 d. Briuselyje Burnhamas susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir patvirtins priemonių paketą, skirtą santykiams po „Brexit“ palengvinti.

Šios derybos, pradėtos dar valdant Burnhamo pirmtakui Keirui Starmeriui, apima susitarimą dėl sklandesnės prekybos maisto produktais, naujas vizas jaunimui bei išmetamųjų teršalų prekybos sistemų susiejimą.

Tačiau ministras pirmininkas taip pat užsiminė, kad pasinaudos šiuo susitikimu ir pristatys galimybes iš esmės peržiūrėti „Brexit“ susitarimą, kuris, jo žodžiais tariant, „atnešė daugiau žalos nei naudos“.

Burnhamas teigė, kad tarp svarstomų variantų galėtų būti narystė bendrojoje rinkoje ar muitų sąjungoje, o taip pat – pilnas sugrįžimas į ES.

Tikėtina, kad pasirinktas variantas bus įtrauktas į kitą Leiboristų partijos rinkimų programą. Kiti rinkimai numatyti 2029 m., tačiau ministras pirmininkas turi teisę paskelbti juos ir anksčiau.