infa.lt

nuotr.: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba

Europos Komisija pasirengusi radikaliai pakeisti dešimtmečius galiojusią taisyklę, pagal kurią visos ekonominės integracijos naudos buvo rezervuotos tik oficialioms bloko narėms.

Naujasis planas, parengtas aukšto rango Ursulos von der Leyen patarėjo Alexandre’o Adamo, numato suteikti valstybėms kandidatėms – tokioms kaip Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanų šalys – vadinamąją „palaipsnę integraciją“ į ES bendrąją rinką avansu, kol jų narystės derybos tebevyksta, praneša „Politico“ leidinys.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti paradoksalu: kodėl biurokratiškasis Briuselis, ilgai laikęs duris užtrenktas, staiga nusprendė dalytis savo ekonominiais privalumais su valstybėmis, kurios eilėje laukia  dešimtmečius? Atsakymas slypi ne idealizme, o griežtame geopolitiniame ir ekonominiame išskaičiavime.

1. Geopolitinis inkaras: stabdyti Kinijos ir Rusijos įtaką

Pagrindinis impulsas šiam žingsniui yra baimė, kad valstybės, kurių narystės procesas stringa dešimtmečiais (pavyzdžiui, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ar Šiaurės Makedonija), perdegs arba nusivylusios pasuks į Maskvos ar Pekino orbitą.

Siūlydama apčiuopiamą ekonominę naudą dabar – lengvatinę prekybą, prieigą prie mokslinių tyrimų programų ir finansinių schemų – ES siekia pririšti šias šalis prie vakarietiškos struktūros dar prieš joms tampant pilnateisėmis narėmis.

Tai apsauginis skydas prieš išorinę įtaką.

2. Ką iš to gauna pati Europos Sąjunga?

Briuselis nedalina šių lengvatų už dyką. Europos ekonominė erdvė plečiasi mainais už besąlyginį geopolitinį ir reguliacinį paklusnumą. Pagal dokumento nuostatas, kandidatės privaloma tvarka turės suderinti savo užsienio politiką su ES tikslais.

Tai reiškia, kad jos privalės:

• Įdiegti griežtą investicijų patikrą;
• Griežtai taikyti eksporto kontrolę ir sankcijas;
• Užtikrinti kritinės infrastruktūros apsaugą.

Ypatingas dėmesys skiriamas jautrioms ir strateginėms technologijoms – puslaidininkiams, kvantinėms technologijoms, biotechnologijoms, dirbtiniam intelektui ir kosmoso sektoriui.

Kandidatės gauna prieigą prie rinkos tik tuo atveju, jei užkerta kelią technologijų nutekėjimui į priešiškas valstybes ar prekybos varžoves (Kiniją ir Rusiją). Tuo pačiu metu pati ES stiprina savo vertės grandines ir mažina strategines priklausomybes, įtraukdama kaimyninių šalių pramonę į savo orbitą.

3. Vidinė bloko revizija: kaip užkirsti kelią „Trojos arkliams“

Šis plana atskleidžia ir gilesnę pačios ES baimę. Dabartinės šalys narės matė, kaip Vengrija po buvusio ministro pirmininko Viktoro Orbano spaudimu naudojo veto teisę blokuoti sankcijas Rusijai ar pagalbą Ukrainai.

Prisileisti naujų narių, kurios vėliau galėtų žlugdyti bendrą politiką, yra didžiulės rizikos zona.

Todėl kartu su plėtros reformomis siūlomi mechanizmai, kurie leidžia suspenduoti naudą („virsmas yra grįžtamas“), jei šalis nesilaiko demokratijos ar užsienio politikos kurso. Be to, pačiame Europos Sąjungos viduje siekiama apeiti vienbalsio veto paralyžių – siūloma aktyvuoti vadinamąsias „passerelle“ laikinąsias sąlygas, kad strateginiai sprendimai ir sankcijos galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o ne reikalaujant šimtaprocentinio visų narių sutarimo.

Galutinis šio plano egzaminas vyks spalio viduryje vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, kur ES lyderiai turės nuspręsti, ar ši nauja, pragmatiška ir griežtomis sąlygomis apipinta integracija taps realybe.

Sprendžiant pagal buvusius nesutarimus dėl Ukrainos agrosektoriaus eksporto, Lenkija ir Vyšegrado ketvertukas gali priešintis tokiam sprendimui, nes nėra abejonės, kad atvėrus ES rinką – pigi Ukrainos žemės ūkio produkcija plūstels milžinišku srautu, kurio jau nebebus įmanoma sustabdyti.