infa.lt

Peteris Magyaras, TISZA lyderis
Foto: Reuters

Vengrijos rinkėjai ką tik perrašė ne tik savo šalies, bet ir Vakarų geopolitikos taisykles. Triuškinanti Péterio Magyaro ir jo partijos „TISZA“ pergalė (138 mandatai iš 199) reiškia ne tik Viktoro Orbáno (54 mandatai) eros pabaigą, bet ir skaudų smūgį asmeniniams Donaldo Trampo bei Benjamino Netanyahu interesams Europoje.

JAV viceprezidento JD Vance’o vizitas: Kai pagalba virsta meškos paslauga

Likus porai dienų iki rinkimų, JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance – JD Vance) asmeniškai lankėsi Budapešte. Jo misija buvo aiški: suteikti Orbánui „prezidentinį“ palaiminimą ir parodyti, kad MAGA judėjimas stovi už jo nugaros.

Vance agitavo už „Vakarų civilizacijos gynėją“, o per mitingą netgi tiesiogiai paskambino Donaldui Trampui (Donald Trump), kuris per garsiakalbį Budapešto miniai prisiekinėjo meilę „nuostabiam Viktorui“.

Tačiau rezultatai rodo, kad tai galėjo tapti paskutiniu lašu vidutiniam Vengrijos rinkėjui. Bandymas primesti Vašingtono darbotvarkę suveikė priešingai – Peteris Magyaras sėkmingai išnaudojo tai kaip įrodymą, jog Viktoras Orbánas labiau rūpinasi savo įvaizdžiu užsienyje nei prastėjančia ekonomika ir korupcija namuose. Papildomai – JAV karas prieš Iraną, – meilės Trampui nepridėjo.

Vance’o retorika apie „Bruselio biurokratus“ tiesiog nebeatitiko realybės žmonėms, kurie norėjo permainų.

Trampas prarado savo „Vartų sargą“

D. Trampui V.Orbánas buvo kur kas daugiau nei sąjungininkas – jis buvo ideologinis modelis ir strateginis įrankis blokuoti ES iniciatyvas, kurios nesutapo su „America First“ politika.

• Ukrainos faktas: Be Viktoro Orbáno veto teisės, Donaldas Trampas praranda žmogų, kuris galėjo stabdyti ES paramą Kijevui, taip priverčiant Ukrainą sėsti prie derybų stalo pagal Vašingtono sąlygas.
• Geopolitinė izoliacija: P. Magyaras jau deklaravo proeuropietišką kryptį. Tai reiškia, kad Trampas Europoje nebeturi „trojos arklio“, kuris galėtų skaldyti ES vienybę iš vidaus.

Izraelio ir Netanyahu praradimas

B. Netanyahu vyriausybei Vengrija buvo patikimiausia užuovėja Briuselyje. Budapeštas nuosekliai blokavo visas ES deklaracijas, kritikuojančias Izraelio veiksmus Gazoje ar gyvenviečių plėtrą Vakarų krante.

Benjaminas Netanyahu asmeniškai rėmė Orbáną, vadindamas jį „stabilumo garantu“.

Šiandien Izraelio opozicijos lyderis Yairas Lapidas vienas pirmųjų pasveikino P. Magyarą, signalizuodamas, kad Izraelio ir Vengrijos santykiai gali tapti gerokai nuosaikesni ir mažiau grįsti asmenine lyderių „chemija“.

Kremliaus izoliacija: Paskutinio „draugo“ praradimas

Galiausiai, didžiausias šio politinio žemės drebėjimo pralaimėtojas, sėdintis ne Budapešte, o Maskvoje, yra Vladimiras Putinas.

Viktoras Orbanas ilgus metus buvo laikomas Kremliaus balsu ES ir NATO viduje, meistriškai stabdydamas sankcijas ir sėdamas abejones dėl paramos Ukrainai. Pats jis konkrečiai pagrindė šiuos sprendimus savo šalies ekonominės gerovės siekiu.

Su triuškinančia „TISZA“ pergale šis tiesioginis kanalas užsidaro. P. Magyaras jau leido suprasti, kad Vengrija nebebus Putino „atstovu“ Vakaruose. Kremliui tai reiškia ne tik vieno ištikimiausių sąjungininkų praradimą, bet ir prarastą galimybę skaldyti Vakarų vienybę iš vidaus naudojantis energetine korta ir asmenine lyderių draugyste.

Budapeštas, buvęs saugiu uostu Rusijos interesams, šiandien tampa dar vienu nepalankiu tašku Putino geopolitiniame žemėlapyje.

Slovakijos izoliacija: Ar R. Fico taps paskutiniu „mohikanu“?

Vengrijos posūkis palieka Slovakijos premjerą Robertą Fico itin nepatogioje padėtyje. Dar visai neseniai Budapeštas ir Bratislava veikė kaip vieningas blokas, priešindamiesi ginklų tiekimui Ukrainai ir ragindami švelninti sankcijas Maskvai.

Tačiau šiandien Robertas Fico lieka vieninteliu Kremliui palankiu lyderiu Vidurio Europoje. Nors vos prieš kelias dienas (balandžio 4-ąją) jis vėl garsiai ragino ES atnaujinti dialogą su Rusija ir naikinti energetines sankcijas dėl kilusios krizės, be Orbáno užnugario jo balsas Briuselyje tampa gerokai tylesnis.

Slovakija rizikuoja tapti politine autsaidere, o Fico bandymai vienam atstovauti Maskvos interesams gali galutinai suardyti Višegrado ketverto vienybę.

Kijevo revanšas: Zelenskiui viskas atsipirko

Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui V. Orbáno pasitraukimas prilygsta laimėtam mūšiui be šūvio. Budapeštas nuosekliai blokavo milijardines paramos lėšas, ginklų tranzitą ir vilkino Ukrainos integraciją į ES, tačiau šis „veto sezonas“ baigėsi.

Nors Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Orbánas niekada neslėpė tarpusavio antipatijos, P. Magyaro atėjimas žada visiškai kitą toną kaimynystėje. Nors „TISZA“ lyderis gali būti pragmatiškas ir pirmiausia žiūrėti Vengrijos interesų, jis nebeturi asmeninių sąskaitų su Kyjivu, kurias Orbánas suvedinėjo metų metus.

Zelenskiui tai reiškia laisvesnį kelią link Briuselio fondų ir galimybę pagaliau užsitikrinti pietvakarinį flangą, kuris iki šiol buvo nuolatinis galvos skausmas.

Nuovargio fenomenas: Permainų troškulys viršijo pragmatiškumą

Galiausiai, politologams teks pripažinti paprastą, bet negailestingą tiesą – Viktoras Orbánas ir jo sistema tiesiog „atsibodo“. Po šešiolikos metų vienose rankose, net ir dosniausios mokesčių lengvatos jaunimui nebegalėjo užmaskuoti stagnacijos pojūčio. Tačiau būtų naivu manyti, kad vengrai aklai metėsi į Briuselio glėbį tikėdami jo šventumu.

Matant pastarųjų metų korupcijos skandalus pačiose ES viršūnėse, rinkėjų pasirinkimas greičiau primena šuolį į nežinią, vedamą vienintelio noro – pamatyti naujus veidus. Tai fenomenas, kurį dar ilgai analizuos ekspertai: permainų troškulys tapo stipresnis už baimę prarasti stabilumą ar įsilieti į ne mažiau korumpuotą ES biurokratinę mašiną.

Vengrijos jaunimas pasirinko ne „geresnę“ Europą, o tiesiog kitokią Vengriją, pavargę nuo dešimtmečius nesikeičiančių politinių veidų ir lozungų.

Išvada: Nauja era Europoje  be „stiprių vyrukų“ klubo

Budapeštas nustojo būti dešiniųjų vertybių laboratorija. Jei Trampas tikėjosi, kad 2026-ieji bus jo politikos triumfo metai abiejose Atlanto pusėse, Vengrijos rinkėjai ką tik sugriovė šią iliuziją.

Be Orbáno, Trampas ir Netanyahu Europoje lieka be balso, o naujoji Vengrijos vyriausybė su konstitucine dauguma rankose ruošiasi ne tapti kieno nors rėmėja, o grįžti prie bendro Europos stalo, kurio perspektyvos labai skurdžios.

Beje, naujoji vyriausybė, turint konstitucinę daugumą, gali ateiti nepaprastai greitai – jau gegužės antroje pusėje. Peterys Magyaras jau perspėjo V.Orbano komandą nepriimti jokių sprendimų, kurie surištų rankas ateinančiai valdžiai. Nes vis tiek juos atšauks, net atgaline data.