infa.lt

Iliustracija: infa.lt / DI

Kovo 28-osios Baltijos šalių gynybos ministrų pareiškimas apie būtinybę stiprinti oro gynybą dėl „pasiklydusių“ ukrainietiškų dronų yra aukščiausio lygio politinis spektaklis. Kol oficialios lūpos taria žodžius apie „Rusijos elektroninę kovą“ (REK), o Maskva suokia apie slaptus „koridorius“, tikroji logika slepiasi paprastose detalėse, kurias visi bando nutylėti.

1. „Virtuvinė“ gamyba vs. Geopolitinis suverenitetas

„Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris kovo 27 d. rėžė tiesiai apie ukrainietiškus dronus:  tai „namų šeimininkių virtuvėse“ surinkta technika..  Ir jis nemelavo. Kai gamyba vyksta masiškai, pusiau garažinėmis sąlygomis, naudojant pigiausius kiniškus GPS modulius ir buitinius valdiklius, statistinė paklaida tampa neišvengiama.

• Jei iš tūkstančio dronų trijų navigacija tiesiog „nuplaukia“ dėl brokuoto litavimo ar kreivo sparno – jie nukrypsta nuo kurso.

• Jiems nereikia jokio Rusijos REK (Radijo-elektroninė kova), kad jie pasiklystų. Jiems užtenka būti tiesiog pigiu, masiniu produktu, kurio kokybės kontrolė baigiasi ties garažo slenksčiu.

Pripažinti, kad virš NATO šalių piliečių galvų skrenda ir krenta nekontroliuojamas sąjungininkų brokas, politiškai nepatogu. Daug solidžiau skamba versija apie „priešo trikdžius“.

2. REK pasaka: kodėl skaičiai nesueina?

Oficialus naratyvas teigia: Rusijos elektroninė kova nukreipė dronus Baltijos šalių link. Tačiau čia logika atsimuša į sieną:

• REK veikimo principas: Jei Rusija įjungtų tokio galingumo „triukšmą“, kuris sugebėtų masiškai klaidinti navigaciją už šimtų kilometrų, mes matytume ne 2–3 „pasiklydėlius“, o dešimtis dronų, krentančių visame pasienio ruože.

• Masinis efektas: Radijo bangos nesirenka aukos – jos „pjauna“ viską iš eilės. Jei REK veiktų taip, kaip bandoma pateikti, tomis dienomis būtų sutrikęs visas civilinės aviacijos eismas virš Baltijos jūros, o dronai būtų kritę būriais. Kadangi nukrypo tik pavieniai drpnai, akivaizdu: problema yra pačiame aparate, o ne mistiniuose Rusijos elektroniniuose  ginkluose.

3. Rusijos „koridoriaus“ mitas

Maskva skubiai išplatino versiją, kad Baltijos šalys atvėrė „koridorių“ Ukrainos atakoms prieš Leningrado sritį. Tai – desperatiškas bandymas užmaskuoti savo pačių oro gynybos skylėtumą. Sakyti savo piliečiams „mes pramiegojome atakas“ yra gėdinga. Sakyti „NATO klastingai padėjo jas įvykdyti“ – yra patogus būdas kurstyti neapykantą ir pateisinti savo neveiksnumą. Tai toks pat cirkas, tik kitoje arenos pusėje.

4. Kodėl Baltijos ministrai „pučia burbulą“?

Kovo 28 d. bendras Baltijos šalių ministrų pareiškimas yra meistriška dūmų uždanga. Reikalauti papildomų milijardų oro gynybai ir rotacinio modelio būtent tada, kai „kažkas praskrido“, yra geriausias būdas gauti finansavimą.

• Jei dronų kritimas buvo tiesiog techninis brokas – tai gėdinga saugumo spraga.

• Jei tai buvo „REK ataka“ – tai proga reikalauti daugiau „Patriot“ sistemų. Politikai pasirinko antrąjį variantą. Jie naudoja ukrainietišką broką kaip svertą NATO derybose, kartu pabrėždami savo „nuoširdžią baimę“.

Verdiktas

Mes gyvename laiku, kai tiesa yra per daug nuobodi politikams. Realybė paprasta: virš mūsų skraido pigūs, dažnai brokuoti aparatai, kurių niekas pilnai nekontroliuoja. Tačiau šis techninis chaosas yra puiki dirva tiek Rusijos propagandai, tiek Baltijos šalių karinių biudžetų didinimui.

Cirkas tęsiasi, o žiūrovai (mes) už bilietus susimokame iš savo mokesčių.