infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisija trečiadienį oficialiai pristatė 90 mlrd. eurų „paskolos“ paketą Ukrainai, Briuseliui skubant remti Kijevo karo pastangas, atsižvelgiant į vis stiprėjantį Rusijos puolimą ir JAV vadovaujamas pastangas užbaigti karą, rašo „Euractiv“ leidinys.

60 mlrd eurų iš šio paketo bus panaudoti karinei pagalbai Ukrainai teikti, o tai gali apimti ginklų ir šaudmenų pirkimą iš už ES ribų, sakė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Likę 30 mlrd. eurų bus skirti Kijevo artėjančiam biudžeto deficitui padengti.

Komisijos duomenimis, 2026 ir 2027 m. Ukrainai reikės 135,7 mlrd. eurų karinės ir biudžetinės paramos. Tai apima 52,3 mlrd. eurų fiskalinę paramą ir 83,4 mlrd. eurų karinę pagalbą. Komisijos duomenimis, Kijevas balandį turėtų išeikvoti visus pinigus.

„Šia parama užtikriname, kad Ukraina, viena vertus, galėtų sustiprinti savo gynybą mūšio lauke ir gynybos pajėgumus – tai yra visus karinius poreikius – ir, kita vertus, išlaikyti valstybės ir pagrindinių paslaugų veikimą“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.

Ji pridūrė, kad karinė parama veiks pagal „kaskadinio principo“ principą, pagal kurį Ukraina ginklus iš užsienio pirks tik tuo atveju, jei nebus galima įsigyti tinkamos Europos karinės įrangos.

„Pirmiausia teikiama pirmenybė Europos gamintojams, o jei tai neįmanoma, perkama užsienyje“, – sakė Ursula von der Leyen.

Prancūzija jau seniai siekia, kad perkant karinę įrangą būtų teikiama pirmenybė Europos gamintojams. Tačiau Vokietija ir daugelis Rytų ES šalių teigia, kad blokas turėtų ir toliau būti atviras gynybos įrangos pirkimui iš Vašingtono, nepaisant mažėjančios JAV paramos Kijevui ir neseniai kilusių įtampų dėl prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) grasinimų įsiveržti į Grenlandiją, pusiau autonominę Danijos teritoriją.

„Paskola“ bus teikiama remiantis „glaudesniu bendradarbiavimu“ tarp ES šalių, leidžiant Vengrijai, Čekijai ir Slovakijai pasitraukti iš programos. Šios trys šalys yra labai skeptiškai nusiteikusios dėl finansinės pagalbos Kijevui teikimo.

Vienas aukštas Komisijos pareigūnas sakė, kad už „paskolą“, kuri yra garantuojama ES ilgalaikiu biudžetu, valstybės narės turėtų mokėti 3–4 mlrd. eurų metinių palūkanų. Faktiškai tai yra ne paskola Ukrainai, o bendra ES šalių skola.

Trečiadienio pasiūlymas taip pat pateiktas po to, kai Komisija ir Vokietija, didžiausia ES ekonomika, praėjusiais metais nesugebėjo įtikinti Belgijos paremti „kompensacinę paskolą“ Kijevui, panaudojant įšaldytus Rusijos valstybės pinigus.

Belgija valdo didžiąją dalį 185 mlrd. eurų Kremliaus lėšų, kurias ES įšaldė po to, kai 2022 m. Maskva pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.

Tačiau Ursula von der Leyen užsiminė, kad reparacijų paskola „lieka ant stalo“ (nes pinigų trūks ateityje).

„Labai svarbu aiškiai priminti Rusijai, kad mes pasiliekame teisę pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu“, – sakė ji, pridurdama, kad turtas liks įšaldytas iki karo pabaigos ir Ukraina turės grąžinti paskolą tik tokiu atveju, jei Maskva sumokės reparacijas Kijevui (kas nenusimato iš principo, nes Rusija jaučiasi laimėtoja – infa.lt past.).

Planas taip pat priimtas po nakties, kai Rusijos pajėgos smarkiai bombardavo Ukrainą, įskaitant Dnieprą, Žytomyrą, Zaporožę, Charkovą, Chersoną, Černigovą ir Kijevą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniuose tinkluose pranešė, kad per bombardavimą buvo panaudoti 113 puolamieji dronai ir trys balistinės raketos. „Dabar labai svarbu sustiprinti mūsų karius“, – sakė jis.

Paskolą turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES šalys. Komisija siekia, kad pirmoji išmoka būtų išmokėta iki balandžio, sakė Ursula von der Leyen.