infa.lt

nuotr.: Ukrainos prezidento spaudos tarnyba

Kitą savaitę bus tęsiama aukšto lygio diplomatija, kai Ukraina siekdama užsitikrinti Europos paramą sušauks „norinčiųjų koaliciją“. Tuo tarpu Ursula von der Leyen po derybų su Europos lyderiais dar kartą patvirtino Ukrainos narystę ES kaip dalį saugumo garantijų paketo Kijevui, rašo „Euronews“ leidinys.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po antradienio derybų su Europos lyderiais, skirtų apibendrinti taikos derybas, pabrėžė, kad Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą yra pagrindinė šalies ateities saugumo garantijų sudedamoji dalis.

Von der Leyen socialiniuose tinkluose po pokalbio Berlyno formatu, kuriame dalyvavo, be kita ko, Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai, pareiškė, kad stojimas į 27 narių bloką, kuriam Ukraina siekia prisijungti, yra „svarbi saugumo garantija savaime“.

„Galų gale, laisvos Ukrainos valstybės klestėjimas priklauso nuo prisijungimo prie ES“, – sakė ji. „Prisijungimas naudingas ne tik prisijungusioms šalims; kaip rodo vienas po kito vykstantys plėtros etapai, tai naudinga visai Europai.“

Jos komentarai pasirodė po savaitės intensyvių diplomatinių derybų tarp JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnų. Po dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), Volodymyras Zelenskisy sakė, kad saugumo garantijos tarp trijų šalių yra „beveik suderintos“.

Stojimas į ES laikomas labai svarbiu veiksniu, tačiau jis kelia daug iššūkių blokui. Stojimas į ES reikalauja didelių reformų ir turi būti vienbalsiai patvirtintas visų 27 valstybių vadovų.

Komisijos nuomone, Ukrainos stojimas į ES reiškia sudėtingą pusiausvyrą tarp visoms šalims kandidatėms vienodų nuopelnų vertinimo proceso įgyvendinimo ir pripažinimo, kad šalis yra ypatingoje padėtyje, vykstant taikos deryboms.

Ukraina taip pat susiduria su Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno veto, kuris ne kartą teigė, kad Kijevas neatitinka kriterijų stojimui į ES, ir siūlė geriausiu atveju užmegzti glaudų partnerystės ryšį. Šiais metais jo veto blokavo bet kokią pažangą Ukrainos stojimo derybose, įskaitant techninio klasterio procesą.

Europos Komisija teigia, kad Ukraina techniškai yra pasirengusi tęsti procesą. Nusivylimas dėl lėto tempo paskatino diskusijas dėl vienbalsio pritarimo stojimui taisyklių keitimo, tačiau pasiūlymai dėl teisinių pakeitimų taip pat nepasistūmėjo į priekį.

Po antradienio ryto Berlyno grupės skambučio Olandijos laikinasis ministras pirmininkas Dick Schoof pasakė, kad „Norinčiųjų koalicija“, Ukrainos rėmėjų grupė, kuriai vadovauja Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir platesnis Europos saugumo esteblišmentas, susirinks kitą savaitę.

Vokietijos kancleris ragina derybose būti „sąžiningais“

Po sekmadienį Mar-a-Lago vykusio dvišalio susitikimo D. Trampas ir V. Zelenskis pasidžiaugė pažanga siekiant JAV vadovaujamo taikos susitarimo.

Tačiau derybos buvo atidėtos, kai Rusija pareiškė, kad Ukraina, toliau eskaluodama priešiškumą, užpuolė prezidento Vladimiro Putino asmeninę rezidenciją.

Kijevas paneigė bet kokį išpuolį prieš Putino rezidenciją, pavadindamas tai „visišku melu“, skirtu trukdyti taikos pastangoms.

Donaldas Trampas pirmadienį žurnalistams sakė, kad Putinas jį informavo apie tariamą incidentą.

„Tai nėra gerai, man tai nepatinka“, – sakė JAV prezidentas. „Dabar nėra tinkamas laikas tokiems veiksmams. Vienas dalykas yra būti agresyviam, kitas – pulti jo namus.“

JAV prezidentas nepasakė, ar JAV žvalgybos agentūros turi kokios nors informacijos, susijusios su tariamu išpuoliu, o vietoj to citavo Rusijos prezidentą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį sakė, kad Rusija atsakys į išpuolį. Savaitgalį Rusija surengė dar vieną dronų ir raketų smūgių seriją Ukrainoje, daugiausia nukreiptą į sostinę Kijevą.

Europos lyderiai atrodė mažiau patiklūs Rusijos teiginiams

Pirmadienį surengęs telekonferenciją su Europos lyderiais, Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) socialiniuose tinkluose paskelbė, kad taikos procesas juda į priekį, bet tam „reikės visų, įskaitant Rusiją, sąžiningumo ir skaidrumo“.

Po pokalbių su Zelenskiu, Putinu ir Europos lyderiais JAV prezidentas optimistiškai vertino taikos susitarimo perspektyvas, teigdamas, kad karo pabaiga yra abiejų šalių interesas.

Vis dėlto JAV prezidentas sakė, kad klausimas dėl galimų Kijevo teritorinių nuolaidų, įskaitant Rusijos reikalavimus perimti visą kontrolę Ukrainos rytinėje Donbaso regione, lieka neišspręstas ir yra „labai sudėtingas“ klausimas.

D. Trampas taip pat sakė, kad europiečiai turės prisiimti didžiąją dalį pastangų, susijusių su saugumo garantijomis, bet pridūrė, kad JAV taip pat padės.

Atskirai V. Zelenskis pirmadienį žurnalistams „WhatsApp“ brifinge pasakojo, kad JAV saugumo garantijos bus nustatytos 15 metų, bet Kijevas siekia jas pratęsti.

Ukrainos prezidentas nurodė 30–50 metų laikotarpį, teigdamas, kad Rusija jau daugiau nei dešimtmetį puola jo šalį, todėl ilgesnis laikotarpis būtų lūžis Ukrainos istorijoje. „Tai būtų istorinis sprendimas“, – sakė jis.