infa.lt

Ketvirtadienį vyksiančiame viršūnių susitikime, kuris laikomas kritiniu Europos Sąjungos stiprybės išbandymu, Europos Sąjungos lyderiai spręs, ar naudoti įšaldytus Rusijos pinigus, kad Ukrainai būtų suteikta šimtų milijardų eurų paskola, kuri padėtų išlaikyti karo pastangas, rašo „Reuters“ agentūra.

Pasak „Reuters“, ES laiko Rusijos karą grėsme savo saugumui ir nori, kad Ukraina būtų finansuojama ir tęstų karą.

„Mes tiesiog negalime sau leisti žlugti. Turime parodyti, kad esame stiprūs“, – sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, pridurdama, kad lyderiai liks Briuselio viršūnių susitikime tiek, kiek reikės, kad rastų sprendimą.

„Pinigai šiandien arba kraujas rytoj“

Europos Komisija pasiūlė panaudoti įšaldytus Rusijos centrinio banko pinigus, kurie daugiausia laikomi Belgijos kliringo namuose, siekiant užtikrinti didžiulę paskolą Kijevui.

Tačiau Belgija yra labai susirūpinusi dėl teisinių ir finansinių rizikų, o susirūpinimą išreiškė taip pat ir kitos valstybės, įskaitant Italiją.

Į viršūnių susitikimą atvykę ES lyderiai aiškino, kad būtina rasti sprendimą. Jie taip pat norėjo parodyti Europos šalių stiprybę ir ryžtą po to, kai praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pavadino jas „silpnomis“.

„Dabar turime paprastą pasirinkimą – arba pinigai šiandien, arba kraujas rytoj. Ir aš kalbu ne tik apie Ukrainą, aš kalbu apie Europą“, – pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Visi Europos lyderiai turi pagaliau imtis veiksmų.“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog ji nepaliks viršūnių susitikimo be susitarimo dėl Ukrainos finansavimo ateinantiems dvejiems metams.

Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris ketvirtadienį anksti ryte savo šalies parlamentui pareiškė, kad dar nematė garantijų, kurios atsakytų į jo susirūpinimą dėl teisinių ir likvidumo rizikų, ir kad „kol mes kalbame“ finansavimo planai vis dar keičiasi.

Rusijos centrinis bankas pareiškė, kad ES planai panaudoti jo turtą yra neteisėti, ir pasiliko teisę naudoti visas turimas priemones savo interesams apsaugoti. Šią savaitę jis pateikė ieškinį Maskvoje, reikalaudamas 230 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo iš kliringo namų „Euroclear“.

Rizika yra didelė, nes be ES finansinės pagalbos Ukraina kitąmet antrąjį ketvirtį išeikvos pinigus ir greičiausiai pralaimės karą Rusijai, o ES baiminasi, kad tai padidins Rusijos agresijos prieš bloką grėsmę.

Kaja Kallas sakė, kad, jos nuomone, susitarimo dėl Rusijos pinigų galimybės yra 50/50.

Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) sakė: „Man susidaro įspūdis, jog galime pasiekti susitarimą.“

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad tai bus svarbiausias ES viršūnių susitikimas nuo karo Ukrainoje pradžios.

„Tikiu ir tikiuosi, kad galime rasti techninius sprendimus klausimams, kuriuos Belgija vis dar turi išspręsti, bet norėčiau pabrėžti, kad dar nepasiekėme šio tikslo“, – sakė jis.