infa.lt

foto: Volodymyro Zelenskio „Telegram”

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį išplatintame laiške Europos Sąjungos vyriausybėms teigė, kad yra trys Ukrainos finansavimo poreikių patenkinimo galimybės, įskaitant bendrą paskolą, naudojant įšaldytus Rusijos pinigus, tačiau taip pat galimas pirmųjų dvijų variantų derinys. Ji paskelbė ir reikalingą sumą pinigų, rašo „Reuters“ agentūra.

Praėjusį mėnesį ES lyderiai susitarė patenkinti Ukrainos „skubius finansinius poreikius“ ateinančius dvejus metus, tačiau nepritarė planui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą didžiulei reparacinei paskolai Kijevui finansuoti dėl Belgijos išreikšto susirūpinimo.

„Mes siūlome tris pagrindinius variantus, t. y. paramą, kurią finansuotų valstybės narės per dotacijas, ribotos atsakomybės (beprocentę) paskolą, finansuojamą Sąjungos skolinantis finansų rinkose (už procentus), arba ribotos atsakomybės (beprocentę) paskolą Ukrainai, susietą su įšaldytū Rusijos pinigų likučiais“, – rašoma Ursulos von der Leyen laiške, kurį matė „Reuters“.

Prie laiško pridėtame galimybių dokumente Ursula von der Leyen pridūrė, kad „šios trys galimybės nėra tarpusavyje nesuderinamos. Jos gali būti derinamos arba taikomos paeiliui“.

„Atsižvelgiant į situacijos skubumą, galimybių sudėtingumą ir būtinybę pradėti išmokas iki 2026 m. antrojo ketvirčio, bet kuri pasirinkta galimybė galėtų būti laikina ir ribota laiko atžvilgiu“, – rašoma dokumente.

Kaip vienas iš pavyzdžių dokumente nurodoma, narystės šalių finansuojama negrąžintina parama ir ES skolinimasis finansų rinkose „galėtų būti laikini sprendimai“, kol bus priimtas naujas ilgalaikis bloko biudžetas, kuris įsigalios 2028 m., ir galėtų būti garantija ES valstybių finansuojamoms paskoloms.

Dokumente apskaičiuota, kad Ukrainos pinigų poreikis 2026–2027 m. siekia 135,7 mlrd. eurų. Komisijos pasiūlymas panaudoti įšaldytus Rusijos turtus leistų gauti 140 mlrd. eurų paskolą, kuri padengtų Kijevo poreikius.

Jei būtų pasirinkta dotacijos galimybė, Ukraina per ateinančius dvejus metus iš ES valstybių narių reikėtų mažiausiai 90 mlrd. eurų, teigiama dokumente.

Savo laiške Ursula von der Leyen Europos sostinėms nurodė, kad reikia greitai priimti sprendimą.

„Dabar bus labai svarbu greitai pasiekti aiškų susitarimą dėl to, kaip užtikrinti, kad būtinas finansavimas Ukrainai būtų patvirtintas gruodį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime“, – sakė ji.

Iš 135,7 mlrd. eurų, reikalingų per dvejus metus, Ukrainai 83,4 mlrd. eurų reikėtų tik karinėms reikmėms, o 52,3 mlrd. eurų – kitoms išlaidoms, teigiama dokumente.

2026 m. poreikiai būtų didesni – iš viso 71,7 mlrd. eurų, o 2027 m. – mažesni – 64 mlrd. eurų.

Von der Leyen laiškas Briuselyje buvo įvertintas nevienareikšmiškai.

„Tai žingsnis į priekį po dviejų žingsnių atgal“, – sakė vienas ES diplomatas, kuris kalbėjo su sąlyga, kad jo vardas nebus skelbiamas.

Kitas ES diplomatas sakė, kad „manome, jog gerai, kad Komisija stipriai pabrėžia skubos būtinybę“, bet paskola, panaudojant įšaldytus Rusijos pinigus, yra „vienintelis protingas“ sprendimas.

Tačiau kiti diplomatai sakė, jog abejoja, ar dokumentas reiškia reikšmingą pažangą siekiant greito sprendimo.

„Manau, kad daugelis Europos lyderių suprato Belgijos susirūpinimą dėl šios situacijos, tiek politiniu, tiek teisiniu požiūriu, ir tikiuosi, kad gruodžio mėnesį, kai lyderiai susirinks į Europos Vadovų Tarybą, bus rasti sprendimai“, – sakė jis.

Anksčiau „Reuters“ rašė, jog Ursula von der Leyen pažadėjo Belgijai ES paramą prieš Rusijos teisinius ieškinius, jei toji vis tik pasiryžtų Rusijos pinigų konfiskavimui.