infa.lt

REUTERS

ES teisės ekspertai nagrinėja būdą, kaip „teisėtai“ apeiti vienbalsio pritarimo reikalavimą, kad 140 mlrd. eurų būtų nusiųsti Kijevui.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas trukdo ES planui konfiskuoti 140 mlrd. eurų sankcionuoto Rusijos turto ir paskolinti jį Ukrainai. Tačiau Europos Komisija mano, kad rado teisinį (teisėto nėra – infa.lt past.) sprendimą, kaip pašalinti Vengriją iš sprendimų priėmimo proceso, rašo „Politico“ leidinys.

Paprastai tokiam drastiškam žingsniui kaip Briuselio planas konfiskuoti Maskvos rezervus reikėtų visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo, o tai iš esmės suteiktų veto teisę Orbánui, artimiausiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, vienos iš ES šalių lyderiui.

Atsižvelgdami į Orbáno ilgametę patirtį siekiant trukdyti sankcijoms prieš Kremlių, ES teisės ekspertai rengia planą, kuris užtikrintų, kad sprendimas dėl siūlomos „reparacijų paskolos“ Ukrainai būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma (ne vienbalsiai – infa.lt past.).

Keturi susipažinę su planais žmonės pranešė POLITICO, kad Europos Komisija tikisi pagrįsti savo veiksmus Europos Vadovų Tarybos išvadomis, dėl kurių visi ES lyderiai, įskaitant Orbáną, susitarė praėjusių metų gruodžio 19 d.

Šiame pareiškime lyderiai pareiškė: „Rusijos turtas turėtų likti įšaldytas, kol Rusija nutrauks agresiją prieš Ukrainą ir atlygins šiuo karu padarytą žalą.“ Tuo metu buvo plačiai suprantama, kad šis pareiškimas reiškia, jog turtas turėtų likti įšaldytas, daugiausia „Euroclear“ banke Belgijoje, ir Rusija neturėtų prieigos prie jo, o palūkanos galėtų būti naudojamos karo pastangoms.

Komisijos naujas argumentas yra tas, kad šis pareiškimas suteikia pakankamą pagrindą pakeisti sankcijų taisykles iš vienbalsio pritarimo į kvalifikuotą balsų daugumą. Kad tai veiktų, turėtų sutikti visos arba dauguma kitų šalių.

„Tam reikėtų aukšto lygio politinio susitarimo tarp visų arba daugumos valstybių ar vyriausybių vadovų“, – teigė Komisija penktadienį vykusio ES ambasadorių susitikimo pranešime.

Ne tik Vengrija

Pasiekti tokį platesnį susitarimą nebus lengva. Yra ir kitų Rusijai palankių šalių, pavyzdžiui, Slovakija.

Be to, yra Belgijos problema. Belgijos vyriausybė jau pareiškė nepritarimą, nes baiminasi, kad ES pinigų grobimas gali Belgijai ir „Euroclear“ – finansinei institucijai, kurioje laikomi Rusijos įšaldytas valstybės turtas – užtraukti Maskvos teisines represijas.

„Paimti Putino pinigus ir palikti riziką mums. To nebus, norėčiau tai aiškiai pasakyti“, – sakė ministras pirmininkas Bartas De Weveris Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

„Jei šalys pamatys, kad centrinio banko pinigai gali dingti, jei Europos politikai nuspręs, kad tai tinkama, jos gali nuspręsti iš euro zonos išimti savo atsargas“, – pridūrė jis.

Vis dėlto De Weveris pripažino, kad yra pasirengęs aptarti šį klausimą, o Belgija, skirtingai nei Vengrija ir Slovakija, iš esmės pritaria priemonėms prieš Putiną.

Pagrindinis raminantis pasiūlymas belgams greičiausiai bus toks, kad kitos ES šalys įsikiš ir pakeis į Kijevą išsiųstą „Euroclear“ turtą bendrai garantuotais skolos rašteliais.

ES lyderiai susitiks kitą savaitę Kopenhagoje, kur planuojama aptarti paskolos Ukrainai klausimą. Oficialūs sprendimai nebus priimami – tai bus padaryta spalio pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime, po to, kai spalio 10 d. Liuksemburge finansų ministrai turės galimybę išsamiai išnagrinėti pasiūlymą.

„Tikslas [Kopenhagoje] – surinkti pakankamą kitų šalių paramą, kad būtų galima izoliuoti Orbáną“, – sakė ES diplomatas, pageidavęs likti anonimu, kad galėtų kalbėti laisvai. „Esame pilkojoje zonoje.“

Vokietija, Ispanija, Lenkija ir su Ukraina besiribojančios Baltijos šalys yra pagrindinės Komisijos plano rėmėjos. Tačiau Prancūzija ir Italija anksčiau atsargiai vertino bet kokias novatoriškas idėjas, kaip panaudoti įšaldytus valstybės turtus.

Vengrijos tarptautinių ryšių valstybės sekretorius Zoltán Kovács neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Briuselio 140 mlrd. eurų statymas

Didžioji dalis Rusijos valstybės turto buvo įšaldyta „Euroclear“ nuo tada, kai Putinas 2022 m. vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą. Didžioji jo dalis buvo investuota į Vakarų vyriausybių obligacijas, kurios tapo grynaisiais pinigais. Šie grynieji pinigai šiuo metu yra laikomi indėlių sąskaitoje Europos centriniame banke.

Briuselis anksčiau svarstė galimybę panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus, tačiau ankstesni bandymai panaudoti sankcionuotas lėšas susidūrė su stipriu politiniu pasipriešinimu.

Komisija savo pranešime nurodė, kad reparacijų paskola būtų išmokama dalimis ir naudojama „Europos gynybos bendradarbiavimui“ ir „biudžeto poreikiams padengti“.

Budapešto veto iš esmės grąžintų Rusijos pinigus Maskvai, o sostinės liktų skolingos [Rusijai] paskolos grąžinimui. Naujas sprendimas sumažintų šį riziką. Tačiau kelios šalys nerimauja, kad senų politinių pareiškimų naudojimas būsimai politikai diktuoti sukurs pavojingą precedentą.

„Vengrija turi pakankamai pagrindo iškelti bylą“, – sakė antrasis ES diplomatas. Kitas diplomatas teigė, kad „jei skeptikai nepakeis nuomonės, Orbáno klausimas nebus keliamas“.

infa.lt: ES problema dar ir tame, kad ji jau skolinga Rusijai tuos pinigus, kuriuos paėmė ir atidavė Ukrainai kaip pelno procentus, gautus iš Rusijos įšaldytų pinigų. Kai jūs laikote pinigus banke ir pagal sutartį jums iš jų priklauso procentai – jie yra jūsų, o ne banko ar kieno nors kito nuosavybė. Teismo keliu konfiskuoti galima visą turtą, bet ne jo procentus, nebent jie padengtų ieškinį su konkrečia suma. Ir ta skola kabo ant visų ES šalių mokesčių mokėtojų pečių. Rusija jos nepamirš ir visi tą žino.

Štai iš kur ta baimė, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) gali pasitraukti.