infa.lt

Sąjungininkai neturi ekonomiškai efektyvių atsakomųjų priemonių, kad galėtų kovoti su pigiomis Rusijos atakomis, rašo „Politico“ leidinys.

Šią savaitę į Lenkijos oro erdvę įsiveržė pigūs rusiški dronai, pagaminti iš medžio ir putplasčio, ir buvo numušti naudojant kelių milijonų dolerių vertės ginklų sistemas – tai rodo, kad NATO nėra tinkamai pasirengusi tokioms grėsmėms.

Trečiadienį į Lenkiją atskrido mažiausiai 19 dronų, tai buvo „politinis ir karinis Rusijos bandymas“. Labai gerai, kad Lenkija aptiko ir numušė dronus“, – sakė Ulrike Franke, vyresnioji politikos tyrėja Europos užsienio santykių taryboje.

Franke pridūrė, kad yra neatitikimas tarp pigios Rusijos įrangos ir brangaus NATO karinio atsako: „Ką mes darysime, kai kaskart teks siųsti „F-16“ ir „F-35“ naikintuvus? Tai netvaru.

Pasak „WELT“, penki dronai skrido tiesiai NATO bazės link, kol juos sustabdė olandų „Lockheed Martin F-35“ naikintuvai. Taip pat pranešama, kad operacijoje dalyvavo NATO degalų papildymo lėktuvas, italų stebėjimo lėktuvas ir vokiečių „Patriot“ oro gynybos sistema.

Tai milijardai dolerių vertės įranga, skirta kovoti su pigiais rusiškais „Gerbera“ dronais – Irano „Shahed“ kopijomis, kurių kiekvienos gamyba kainavo apie 10 000 JAV dolerių (realiai apie 2000 dolerių, rašė rusai – infa.lt past).

Tačiau šis pigus įsiveržimas išprovokavo labai aukšto lygio ir labai brangų atsaką.

Pigūs dronai, brangios raketos

Oro gynyba jau seniai laikoma vienu iš pagrindinių NATO šalių pajėgumų spragų. ES taip pat ragina šalis dalį 150 milijardų eurų SAFE paskolų skirti oro gynybai.

Tačiau didelė dalis šių pinigų skirta labai brangiems ginklams.

Šis klausimas buvo iškeltas ketvirtadienį per NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte ir ES ambasadorių instruktažą Briuselyje – tai buvo pirmas kartas, kai Aljanso vadovas dalyvavo tokiame susitikime.

Daugelis dalyvių nerimavo, kad trečiadienio atsakas pabrėžė Vakarų pasirengimo stoką. NATO kariuomenė negalėtų reguliariai naudoti „F-35“ naikintuvų tokiems įsibrovėliams perimti. Neužtektų pinigų.

„Ar yra pamokų, kaip sekti ir numušti daugybę pigių dronų, nenaudojant kelių milijonų eurų vertės raketos? Žinoma, bet tai nėra nauja pamoka“, – sakė jis. „Ką dėl to padarė Europos politinis isteblišmentas?“

Kita vertus, technologijos vystosi taip greitai: tiek Ukraina, tiek Rusija nuolat pritaiko savo puolamuosius ir gynybinius dronus technologinėje spiralėje.

Europos kariuomenėms tai reikštų pakeisti tradicinius nedidelių brangių ginklų partijų įsigijimo modelius, praėjusį mėnesį „POLITICO“ sakė buvęs Prancūzijos gynybos štabo viršininkas generolas Thierry Burkhard.

„Tam tikrą įrangą tikriausiai geriau pirkti 10, 15, 20 ar galbūt 50 vienetų partijomis“, – sakė jis. „Nesvarbu, kad ją kurianti įmonė negali užtikrinti priežiūros 20 metų, nes po metų tas daiktas arba nebebus naudojamas mūšio lauke, arba bus pasenęs.“