infa.lt

Teresa Ribera
Foto: Andres Martinez Casares via EPA

Europos Komisijos narė Teresa Ribera teigia, kad istorija teisingai įvertins ES nesugebėjimą išspręsti padėties Artimuosiuose Rytuose.

Antra pagal įtaką Europos Komisijos politikė Teresa Ribera trečiadienį kritikavo savo kolegas už nesugebėjimą išspręsti didėjančios humanitarinės krizės Gazoje, pareiškusi, kad Briuselis nusisuka į kitą pusę, ir istorija tai griežtai įvertins, praneša „Politico“ leidinys.

Komisijos aukščiausio rango pirmininkės pavaduotoja Ribera sakė, kad „kelis mėnesius, praktiškai kiekvieną savaitę“ ji ragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen priimti griežtesnę poziciją Izraelio karinių operacijų ir jų pražūtingo poveikio Gazos civiliams gyventojams atžvilgiu.

Retai viešai baranti savo kolegas, Ribera apgailestavo, kad Komisijos nariai yra beviltiškai susikirtę šiuo klausimu, atspindėdami gilius nesutarimus, kurie egzistuoja tarp ES valstybių narių dėl karo Gazoje.

„Komisija atspindi nacionalinius jausmus“, – sakė Ribera interviu Ispanijos radijo tinklui „Cadena Ser“. „Instituciškai taip neturėtų būti, ji turėtų būti nepriklausoma ir atstovauti ES interesams, bet tiesa yra ta, kad kiekvienas ateina su savo kultūriniu kontekstu, savo įsitikinimais.“

Pati Ribera yra kilusi iš Ispanijos, vienos iš labiausiai Izraelio karą Gazoje kritikuojančių ES šalių, ir buvo šalies vicepremjerė, kai Madrido vyriausybė praėjusiais metais pripažino Palestinos valstybę.

Komisijos pirmininkės pavaduotoja sakė, kad ES ambasadorių atsisakymas paremti Briuselio pasiūlymą apriboti Izraelio prieigą prie pagrindinės mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Horizon Europe“ parodė, kaip blokas yra susiskaldęs šiuo klausimu.

Ji pridūrė, kad Komisijos narių kolegijoje nebuvo „sutarimo“ dėl griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, visiško ES ir Izraelio asociacijos susitarimo sustabdymo ar sankcijų Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu.

Izraelis pradėjo karinę invaziją 2023 m. spalio mėn., keršydamas už „Hamas“ kovotojų išpuolį, kurio metu Izraelio teritorijoje žuvo apie 1 200 žmonių. Palestinos sveikatos institucijos šią savaitę pranešė, kad Izraelio sausumos ir oro operacijos Gazos ruože nusinešė daugiau nei 60 000 žmonių gyvybių, iš kurių beveik trečdalis buvo jaunesni nei 18 metų.

Jungtinių Tautų remiamų pasaulinių maisto saugumo ekspertų teigimu, Izraelio nustatyti apribojimai pagalbos srautui į regioną sukėlė „blogiausią bado scenarijų“ regione.

Lygindama Gazos civilių kančias su nacių įkalintų žydų kančiomis Varšuvos gete per Holokaustą, Ribera kritikavo ES už tai, kad ji stovi nuošalyje, kol vyksta „vienas iš blogiausių humanitarinių skandalų [istorijoje]“, ir pridūrė, kad „istorija neatsisuks į kitą pusę“.

„Mes lenktyniaujame su laiku, o žmonės miršta iš bado“, – sakė ji. „Europa privalo reaguoti ir sustiprinti savo, kaip politinio veikėjo, pozicijas… Ir mobilizuoti principus, kurie įkvėpė Europos projekto kūrimą.“