infa.lt

© BEN STANSALL – AFP

Europos Sąjungai siūloma įsteigti savo šnipinėjimo agentūrą.

Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö naujoje plataus masto ataskaitoje teigia, kad blokas turėtų uždegti žalią šviesą „visavertei žvalgybos agentūrai ES lygmeniu“, rašo „Politico“ leidinys.

Trečiadienį paskelbtoje išsamioje bloko pasirengimo karui ir krizėms apžvalgoje buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinistö teigia, kad ES reikia savo žvalgybos agentūros, kuri padėtų šalims atremti grėsmes, sabotažininkus ir užsienio agentus, veikiančius viso žemyno sostinėse, plačiai dalydamiesi informacija.

Kovo mėnesį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavedė S. Niinistö, kuris daugiau nei dešimtmetį buvo Suomijos prezidentas, pateikti išsamią ataskaitą apie bloko pasirengimą karui ir civilinei gynybai bei pasiūlymus, kaip ją pagerinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau kelerius metus kariauja Ukrainoje prie rytinės ES sienos, o jo agentai aktyviai veikia visame bloke, todėl kyla susirūpinimas dėl nacionalinių agentūrų gebėjimo numatyti kenkėjišką veiklą ir įtaką.

Savo plane Niinistö nurodo ES sukurti „visavertę žvalgybos bendradarbiavimo tarnybą ES lygmeniu, kuri galėtų tenkinti ir strateginius, ir operatyvinius poreikius“, kartu pridurdamas, kad infrastruktūrai apsaugoti reikalingas „kovos su sabotažu tinklas“.

Reikia daugiau dirbti, kad „būtų sustiprinta kova su šnipinėjimu ES institucijose“, – sakė jis, kartu su Ursula von der Leyen pristatęs planą.

Daugybė diplomatų buvo išsiųsti iš ES valstybių narių sostinių dėl kaltinimų šnipinėjimu, o Briuselis, kuriame įsikūrę šimtai institucijų ir ambasadų, tapo karštuoju agentų veiklos tašku.

Be to, Rusijos karas Ukrainoje sukėlė chaosą visoje ES – nuo bepiločių orlaivių, stebinčių kariuomenės treniruočių vietas, iki sužlugdytų bandymų nužudyti ginklų vadovus ir atakų prieš povandeninę infrastruktūrą.

Vakarų sąjungininkės jau dalijasi žvalgybos informacija – „Penkių akių“ tinklas jungia Jungtinių Valstijų, Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Jungtinės Karalystės agentūras – ir tokia ES agentūra turėtų būti orientuota į tai, kad būtų tinkamai panaudota jau veikianti informacija, sakė Niinistö.

„Turime pasitikėti vieni kitais“, – pareiškė S.Niinistö.

Tačiau mažai šansų, kad ES artimiausiu metu atrinks geriausius ir gabiausius savo darbuotojus karjerai rizikingose misijose užsienyje – jau vien dėl to, kad šalys narės kaip priežastį, kodėl to nedaryti, nurodys ES vykdomosios valdžios institucijų nesėkmingą veiklą.

„Visi žinome, kad už žvalgybos informacijos rinkimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, – sakė Ursula von der Leyen.

„Turėtume stengtis gerinti informacijos srautus, informacijos rinkimą ir žvalgybos duomenų rinkimą.“

Pasak jos, yra daug kitų sričių, kuriose blokas turėtų stiprinti savo pasirengimą konfliktams, ir ji taip pat pasiūlė ES pasirengimo įstatymą, kuriame būtų nustatyti „principai, standartai ir tikslai“, pagal kuriuos šalys turėtų bendradarbiauti.

Pavyzdžiui, ES trūksta milijono kibernetinio saugumo ekspertų, sakė S.Niinistö, ir nors jis nepropaguoja šaukimo į kariuomenę, pasisako už tai, kad sostinės pradėtų įgyvendinti programas, pagal kurias į šalies gynybą būtų įtraukiami civiliai gyventojai.

Saugumo agentūros taip pat turi „kuo labiau apsunkinti priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų veiklą bet kurioje ES vietoje“, sakė jis.

Sauli Niinistö išvados bus panaudotos antrojoje Ursulos von der Leyen kadencijoje, per kurią ES pirmą kartą turės gynybos komisarą, kuriam bus pavesta iki pavasario parengti baltąją knygą dėl gynybos. Andrius Kubilius turės gerokai pasistengti.