infa.lt

Komisija pasiūlė 530 programų sujungti į vieną nacionalinį pinigų fondą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išdėstė, kaip ji planuoja spausti šalis įgyvendinti svarbiausias ekonomines reformas, jei jos nori gauti prieigą prie 1,2 trilijono eurų vertės septynerių metų ES pinigų fondo, praneša „Politico“ leidinys.

Komisijos biudžeto pareigūnai neoficialiame dokumente, su kuriuo susipažino POLITICO, išdėstė, kaip ES šalys turės įveikti vis daugiau kliūčių, kad gautų pinigų iš kito 2028-2034 m. biudžeto plano.

Pagrindinė idėja yra ta, kad Briuselis nustatys daug griežtesnes sąlygas nei ankstesniuose biudžetuose.

Kaip teigiama tekste, apie 530 šiuo metu kiekvienai ES šaliai taikomų programų bus sujungtos į vieną nacionalinį pinigų fondą, kuris lems išlaidas įvairiuose sektoriuose – nuo subsidijų žemės ūkiui iki socialinio būsto.

Dokumente teigiama, kad norėdamos gauti lėšų socialiniam būstui arba skatinti ekologinį ūkininkavimą, šalys turės spręsti lyčių lygybės problemą, kad gautų lėšų žemės ūkiui – tai greičiausiai sukels ūkininkų, kurie naudojasi ES subsidijomis, nepasitenkinimą.

ES vykdomoji valdžia patiria didžiulį spaudimą, nes ekonomika silpsta, o prie jos slenksčio siaučia karas, todėl ES vykdomoji valdžia yra labai spaudžiama nukreipti savo investicijas nuo neproduktyvių subsidijų, kurios automatiškai skiriamos tradiciniams sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui, į naujus prioritetus, pavyzdžiui, gynybą ir visos Europos pramonės čempionų kūrimą.

Komisijos dokumente nurodoma, kad dėl Ukrainos stojimo į ES ir laipsniško daugiau kaip 300 mlrd. eurų skolos, susidariusios po COVID, grąžinimo, kitas biudžetas gali viršyti dabartinę ribą.

Nedaugelis politinių dalykų Briuselyje yra tokie aršūs kaip derybos dėl biudžeto. Tačiau radikalios Komisijos idėjos ateinantiems septyneriems metams sudaro prielaidas sunkesnėms nei įprasta deryboms, nes Europos sostinės nenori pasiduoti tam, ką jos laiko Briuselio planuojamu galios užgrobimu.

ES šalys turės vieningai patvirtinti naująjį biudžetą iki 2027 m. pabaigos.

Biudžeto „smegenų šturmas“

Komisijos biudžeto departamentas, rengdamasis kitais metais pateikti oficialų pasiūlymą, svarsto įvairias galimybes.

Ursula von der Leyen laiške apie savo misiją naujam ES biudžeto komisarui Piotrui Serafinui pavedė parengti „kiekvienos šalies planą, kuriame pagrindinės reformos būtų susietos su investicijomis“.

Kiekvienas nacionalinis planas apims žemės ūkio subsidijas ir finansavimą skurdesniems regionams, kuris Briuselyje vadinamas sanglauda, nes juo siekiama padėti suvienodinti Europos ekonominius standartus, ir kuris šiuo metu sudaro beveik du trečdalius visų ES pinigų, teigiama dokumente.

Didžiausias dabartinių taisyklių pakeitimas yra tas, kad šalys gaus pinigus tik tuo atveju, jei įgyvendins Briuselio palankiai vertinamas reformas.

„Tikėtina, kad šį [vidaus dokumentą] parengė analitinis centras, o ne Europos Komisija“, – sakė vienas ES pareigūnas, kuriam, kaip ir kitiems, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti apie privačias diskusijas.

Gresiantys mažinimai

Išlieka nuogąstavimų, kad Komisijos biudžeto pertvarkymas yra priedanga, kuria siekiama sumažinti esamas programas ir nukreipti pinigus naujiems prioritetams, pavyzdžiui, gynybai ir pramonės plėtrai.

Antrasis Komisijos biudžeto sistemos ramstis numato sujungti tuziną skirtingų mokslinių tyrimų, gynybos ir inovacijų pinigų fondų į vieną „Europos konkurencingumo fondą“.

Radikaliai pakeisdama taisykles Komisija nori išspręsti „strateginės priklausomybės“ nuo užsienio šalių problemą ir paskatinti visos Europos pramonės atgimimą, kurį savo svarbioje konkurencingumo ataskaitoje propagavo buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi.

Trečiajame ir ketvirtajame ramsčiuose daugiausia dėmesio skiriama plėtrai ir finansavimui užsienio šalims bei personalo išlaidoms, tačiau informacijos apie tai, kas galėtų pasikeisti artimiausiu metu, nedaug.

Apskritai, šis modelis reiškia esminį pokytį nuo dabartinės ES praktikos finansuoti vietos regionus ar nacionalines vyriausybes, nustatant mažiau sąlygų.

„Mario Draghi ataskaitoje kuriamas galios užgrobimo scenarijus, – sakė antrasis ES pareigūnas.

Kritikai kaltina Ursulą von der Leyen, kad ji prisiima pernelyg didelį vaidmenį ES skirstant pinigus, o tai kenkia vietos įstaigoms ir kitiems Komisijos departamentams.

Dar viena užuomina apie centralizavimą – dokumente numatyta ad hoc iniciatyvinė grupė, kuri rūpinsis biudžeto procesu.

Ją sudarys von der Leyen, Biudžeto departamentas ir Generalinis sekretoriatas, kuris tiesiogiai pavaldus vadovei. Viceprezidentai ir kiti departamentai gali dalyvauti tik kaip „svečiai“.

Tokio požiūrio šalininkai teigia, kad jis atima galią iš generalinių direktoratų – Briuselio ministerijų versijos – kurie dažnai laikomi labiau paklūstančiais sektorių interesams.

Pavyzdžiui, Žemės ūkio departamentas buvo kaltinamas, kad gina automatines išmokas ūkininkams, neatsižvelgdamas į jų pastangas tapti ekologiškiems, o Regionų departamentas, kritikų nuomone, pernelyg daug dėmesio skiria vietiniam, o ne ES globaliai mastui.

Neseniai daugiau nei 130 regionų atvirame laiške kritikavo Komisijos idėją parengti planą kiekvienai šaliai atskirai.

Galima spėti, kad Lietuvos bus pareikalauta įteisinti Partnerystę ir kitas genderistines programas, kurios iki šiol, dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, nepraėjo.