infa.lt

Joe Bidenas ir Olafas Scholzas | REUTERS

Ginčai dėl Vokietijos biudžeto baigėsi ne Ukrainos naudai, praneša šveicarų „Neue Zürcher Zeitung“ leidinys. Berlynas perpus sumažino kitų metų paramos Ukrainai sumą. Anot laikraščio, priežastis ta, kad kancleris Olafas Scholzas bijojo susipriešinti su savo finansų ministru ir savo paties partija. Bet kuriuo atveju Vokietija nebeturi papildomų lėšų Ukrainai.

Praėjusį penktadienį, po kelis mėnesius trukusių ginčų, Vokietijos vyriausybė susitarė dėl kitų metų biudžeto. Retai kada šalies istorijoje ministrų kabinetas savo išlaidų planus pristatė taip vėlai ir po tokių nepadorių ginčų.

Po dienos tapo aišku, kas labiausiai pralaimėjo dėl „šviesoforo“ susitarimo: Ukraina. Šių ir kitų metų Vokietijos biudžetuose nenumatyta jokių naujų lėšų beviltiškai kovojančiai šaliai. Dėl to daugiausia kaltas kancleris Olafas Scholzas ir jo socialdemokratai.

Vokietija ne tai, kad nustojo teikti Ukrainai karinę pagalbą. Šiemet jai skirta aštuoni milijardai eurų, tačiau didžioji dalis šios sumos jau išleista arba atidėta konkretiems užsakymams gynybos pramonei.

Tai šarvuočiai, koviniai tankai, atsarginės dalys ir šaudmenys, taip pat trys oro gynybos sistemos „Iris-T“, įskaitant joms reikalingas raketas. Ši karinė pagalba yra labai svarbi Ukrainos gynybai.

Kitos šalys turi atlikti savo vaidmenį

Ir vis dėlto Vokietijos vyriausybė perpus sumažino pagalbos sumą kitiems metams. Iš viso 480 mlrd. eurų biudžeto Kijevui atiteks tik 4 mlrd. eurų, dėl kurių didžiosios dalies jau susitarta.

Šis sprendimas ukrainiečiams yra problemiškas dėl dviejų priežasčių: pirma, ateityje jie turės tenkintis mažesne Vokietijos karine pagalba. Antra, šios lėšos skiriamos nelanksčiomis sąlygomis.

Jei kitais metais Ukrainai prireiks raketų priešlėktuvinei gynybai, pavyzdžiui, dėl pasikeitusios padėties mūšio lauke, ji negalės jų gauti Vokietijos sąskaita. Ji turės kreiptis į kitas šalis, kad patenkintų trumpalaikius poreikius.

Tikėtina, kad po 2026 m. Ukrainos padėtis taps dar sudėtingesnė. Dabar „šviesoforo“ koalicija planuoja iki to laiko suteikti šaliai tik dešimtadalį dabartinės karinės pagalbos. Tačiau 2025 m. Vokietija rinks naują Bundestagą: viskas gali vėl pasikeisti.

Tačiau jei dabartinė vyriausybė laimės pakartotinius rinkimus, nieko keisti nereikės. Bundestagas tikisi, kad artimiausiais metais pagalba Ukrainai gali būti finansuojama iš kitų lėšų.

Pavyzdžiui, iš 50 mlrd. dolerių kredito, kurią Ukrainai suteiks Didžiojo septyneto šalys. Tikimasi, kad ji bus finansuojama iš pajamų, gautų už Rusijos turtą, kurį Vakarai įšaldė po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo karinę invaziją

Padėti „tiek, kiek reikės“

Šį sprendimą G7 valstybės narės priėmė birželį Italijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime. Jis taip pat buvo paminėtas Vokietijos finansų ministro Christiano Lindnerio laiške, rugpjūčio pradžioje išsiųstame šalies Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijoms.

Vokietijos politikas tikisi, kad Ukraina panaudos šiuos pinigus „didelei daliai savo karinių poreikių patenkinti“. Pasak jo, vyriausybės planuojamas biudžetas rodo, kad Vokietija „rems Ukrainą tiek, kiek reikės“.

Keturi milijardai eurų yra dideli pinigai, net ir palyginus su dabartiniu JAV pagalbos paketu, kuris siekia 61 milijardą JAV dolerių. Tačiau vyriausybės planas finansuoti karinę pagalbą Ukrainai iš pajamų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, kelia didžiulę riziką. Kalbama apie daugiau nei 200 mlrd. eurų, kuriuos įšaldė Europos Sąjunga.

Pateikti planai yra prieštaringi

Tarptautiniai investuotojai gali palikti Europą, jei ES gaus prieigą prie netikėto bankų, turinčių Rusijos turto, pelno. Ruošiantis G7 aukščiausiojo lygio susitikimui JAV vyriausybė pasisakė už tai, kad visas įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas karinei pagalbai ir Ukrainos atstatymui.

Vokietijos vyriausybė tam nepritarė: nepaisant moralinio šios priemonės pateisinimo, būtina laikytis pagrindinių tarptautinės teisės principų.

Ar yra planas B?

Vis dar neaišku, kaip tiksliai bus įgyvendintas G7 sprendimas. Vokietijos vyriausybė nežino, kiek laiko praeis, kol bus gauti pinigai. Biudžeto ekspertas ir SPD parlamentaras Andreasas Švarcas (Andreas Schwarz) NZZ sakė, kad šiuo metu vyksta daug diskusijų dėl 50 mlrd. dolerių paskolos – be aiškių rezultatų.

„Kyla klausimas, kaip Vokietijos vyriausybė ketina padėti Ukrainai, jei planas nepasiteisins. Ar tokiu atveju yra planas B?“

Neatrodo, kad šis klausimas šiuo metu Vokietijos kancleriui būtų itin aktualus. Scholzo biuras tvirtai tiki, kad su kreditu viskas išsispręs. Bet kokiu atveju Ukrainai pinigų nebėra, ir to pasekmes neseniai pajuto Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

Gynybos vadovas, kuris pagal populiarumą tarp rinkėjų lenkia Scholzą, norėtų, kad šiais metais Ukrainai būtų suteikta papildoma karinė pagalba, siekianti iš viso keturis milijardus eurų. Šiuo tikslu jo ministerija pateikė kancleriui Ukrainos reikalavimų sąrašą. Pasak Bundestago narių, šiuos planus sustabdė būtent Scholzas ir jo aplinka.

Yra du galimi tokios reakcijos paaiškinimai. Vienas jų – finansų ministras Lindneris, kuris ne kartą primygtinai reikalavo laikytis biudžeto drausmės principų, buvo prieš papildomas išlaidas – ir Scholzas nenorėjo su juo konfliktuoti.

Kitas paaiškinimas susijęs su padėtimi SPD. Socialdemokratų frakcija Bundestage turi 207 deputatus ir laikosi jai vadovaujančio Rolfo Mützenicho pozicijos.

Mützenichas, priklausantis kairiajam SPD sparnui, ne kartą pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir už derybas su Rusija. Pavasarį jis sulaukė savo parlamentinės frakcijos ovacijų, kai pareiškė, kad atėjo laikas „ne tik kalbėti apie tai, kaip kariauti, bet ir galvoti apie tai, kaip įšaldyti konfliktą ir vėliau jį užbaigti“.

Likus dviem savaitėms iki žemių rinkimų Rytų Vokietijoje ir metams iki federalinių rinkimų, O. Scholzui vis rečiau pavyksta įtikinti savo frakciją tęsti visokeriopą pagalbą Ukrainai.

Paskelbtas vardinis balsavimas

Opozicinio CDU/CSU bloko nuomone, O. Scholzui ir jo vyriausybei galutinai nepasisekė su savo „didelio masto pareiškimu“, kad jie padės Ukrainai tiek, kiek reikės. Parlamento frakcijos vadovo pavaduotojas, užsienio politikos ekspertas Johannas Wadefulas mano, kad balsavimas Bundestage dėl 2025 m. biudžeto bus „tiesos akimirka“ „šviesoforo“ koalicijai Ukrainos klausimu.

„Mes negalėsime išvengti koalicijos vardinio balsavimo dėl karinės pagalbos Ukrainai“, – sako J. Wadefulas.

Tai reiškia, kad žalieji ir liberalų parlamento nariai taip pat turės apsispręsti dėl savo pozicijos. Jie ne kartą kritikavo „neryžtingą“ O. Scholzo požiūrį į ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.

Tai ypač išryškėjo per diskusijas dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo. Abi vyriausybės frakcijos pritarė šių ginklų tiekimui Kijevui. Tačiau kai dėl šio klausimo buvo balsuojama Bundestage, dauguma pritarė Scholzui ir SPD.

Praėjusį penktadienį Vokietijos kancleris laišku informavo socialdemokratus apie derybų dėl biudžeto su žaliaisiais ir FDP rezultatus. Teksto pabaigoje Scholzas pabrėžė, kas konkrečiai atliko lemiamą vaidmenį priimant biudžetą.

„Ypač norėčiau padėkoti Rolfui [Mützenichui] ir abiejų partijų pirmininkams už glaudų koordinavimą ir konsultacijas derybų su mūsų koalicijos partneriais vyriausybėje metu“, – parašė kancleris.