infa.lt

T-72B

Mūšio lauke vis labiau populiarėjant sprogstamiesiems bepiločiams lėktuvams, net galingas JAV tankas „Abrams” tampa vis labiau pažeidžiamas, rašo „The New York Times” leidinys.

Šiuolaikinę karybą keičianti bepiločių orlaivių kova Ukrainoje ėmė daryti mirtiną žalą vienam galingiausių Amerikos karinės galios simbolių – tankui – ir grasina iš naujo nustatyti, kaip jis bus naudojamas ateities konfliktuose.

Per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos išvedė iš rikiuotės penkis iš 31 amerikiečių gamybos M1 „Abrams” tankus, kuriuos Pentagonas praėjusį rudenį pasiuntė į Ukrainą, sakė aukštas JAV pareigūnas.

Dar bent trys buvo vidutiniškai apgadinti nuo tada, kai šių metų pradžioje tankai buvo išsiųsti į fronto linijas, sakė pulkininkas Markusas Reisneris (Markus Reisner), Austrijos karinis instruktorius, atidžiai stebintis, kaip ginklai naudojami – ir prarandami – kare Ukrainoje.

Tai tik nedidelė dalis iš 796 Ukrainos pagrindinių kovos tankų, kurie buvo sunaikinti, perimti priešo arba palikti nuo karo pradžios 2022 m. vasarį, rodo karinės analizės svetainės „Oryx”, kuri skaičiuoja nuostolius remdamasi vizualiniais įrodymais, duomenys.

Didžioji dauguma jų yra sovietmečio, rusų arba ukrainiečių gamybos tankai; tik apie 140 iš jų, eliminuotų iš mūšio, Ukrainai perdavė NATO valstybės. O Rusija iki šiol prarado daugiau kaip 2 900 tankų, rodo „Oryx” duomenys, nors Ukraina teigia, kad jų skaičius viršija 7 000.

„Oryx” teigimu, Ukrainoje taip pat buvo atakuojami vokiečių tankai „Leopard”, kurių buvo sunaikinta mažiausiai 30. Tačiau „Abrams” plačiai vertinamas kaip vienas galingiausių pasaulyje.

Tai, kad jį lengviau sunaikinti sprogstančiais dronais, nei iš pradžių manė kai kurie pareigūnai ir ekspertai, rodo, kad karinis „konfliktas Ukrainoje dar kartą keičia patį šiuolaikinio karo pobūdį”, – sakė Kanas Kasapoglu (Can Kasapoglu), Hadsono instituto Vašingtone gynybos analitikas.

Labai tikslus ir nebrangus tankų naikintojas

Nepaisant savo galios, tankai nėra neįveikiami, o labiausiai pažeidžiami jie ten, kur jų sunkusis šarvas yra ploniausias: viršuje, galiniame variklio bloke ir jungtyje tarp korpuso ir bokštelio.

Daugelį metų į juos daugiausia buvo kėsinamasi minomis, savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais, granatsvaidžiais ir prieštankinėmis valdomomis raketomis, pavyzdžiui, „shoot and scoot” nuo peties paleidžiamomis sistemomis.

Jos buvo plačiai naudojamos karo Ukrainoje pradžioje, nes galėjo smogti į tankus iš viršaus ir pataikyti į juos iki 90% atvejų.

Dronai, kurie dabar Ukrainoje naudojami prieš tankus, yra dar tikslesni.

Jie vadinami pirmojo asmens vaizdo dronais (angl. first person view drones, arba FPV), juose įrengta kamera, realiuoju laiku transliuojanti vaizdą atgal jų valdytojui, kuris gali nukreipti juos taip, kad jie pataikytų į tankus pažeidžiamiausiose jų vietose.

Keliais atvejais FPV buvo pasiųsti „pribaigti” tankus, kurie jau buvo pažeisti minų ar prieštankinių raketų, kad jų nebūtų galima ištraukti iš mūšio lauko ir suremontuoti, sakė pulkininkas Reisneris.

Priklausomai nuo jų dydžio ir technologinio sudėtingumo, dronai gali kainuoti vos 500 JAV dolerių, o tai yra menka investicija atakai prieš 10 mln. dolerių vertės tanką „Abrams”.

Be to, kai kurie iš jų gali turėti šaudmenų, kad padidintų sprogimo poveikį, – sakė pulkininkas Reisneris.

Pasak jo, tai gali būti raketinės granatos arba savadarbės kovinės galvutės, vadinamos sprogstamaisiais skeveldriniais užtaisais (angl. EFP – explosively formed penetrators), kurie karo Irake metu buvo plačiai naudojami bombose.

Pulkininkas Reisneris surinko vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip Ukrainoje tankus persekioja bepiločiai lėktuvai arba kaip bepiločiai lėktuvai skrieja į atvirus jų bokštelius.

„Sveiki atvykę į XXI amžių – iš tikrųjų tai neįtikėtina”, – sakė pulkininkas Reisneris, istorikas ir buvęs žvalgybos karininkas, prižiūrintis Austrijos pajėgų mokymus Terezijos karo akademijoje.

Lengvo ar vienintelio būdo apsiginti nėra

Lapkritį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai gavo tankus „Abrams”, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė: „Man sunku pasakyti, kad jie atlieka svarbiausią vaidmenį mūšio lauke. Jų skaičius yra labai mažas.”

Kai kurie pareigūnai ir ekspertai mano, kad Ukrainos vadai planavo išsaugoti „Abrams” būsimoms puolamosioms operacijoms kitais metais ir priešinosi jų siuntimui į fronto liniją, kur rizikavo prarasti ir tuos kelis, kuriuos turėjo.

Vietoj to tankai šių metų pradžioje buvo dislokuoti kartu su amerikiečių apmokyta ir aprūpinta 47-ąja mechanizuotąja brigada, kai Ukraina siekė, bet nesugebėjo išlaikyti Avdijivkos, tvirtovės rytinėje Donbaso dalyje, kurią vasario mėnesį užėmė Rusijos kariai, kontrolės.

Pulkininkas Reisneris teigė, kad dronai, galimai įskaitant bepilotes skraidykles, galėjo nukauti tankus „Abrams”, nes 47-oji brigada, atrodo, neturėjo trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų apsaugos, pavyzdžiui, savaeigių, vokiečių sukurtų patrankų „Gepard”, kurios padeda saugoti Kijevą.

Taigi, ar tankai yra pasenę?

Pulkininkas Reisneris teigė, kad karo inžinieriai ieškojo naujų būdų, kaip naikinti tankus tol, kol jie buvo naudojami mūšio lauke, ir kad dėl FPV dronų „Abrams” ir kiti pažangūs tankai, pavyzdžiui, vokiški „Leopard”, Ukrainoje nepaseno.

„Jei norite užimti vietovę, jums reikia tanko”, – sakė pulkininkas Reisneris, kalbėdamas apie vienintelį mirtiniausią ginklą sausumos karuose.

Tačiau jis pridūrė, kad FPV yra pagrindinė dalis to, kas, kai kurių analitikų manymu, ateityje lems karo pobūdį jų operatoriams būnant po žeme, o nuotoliniu būdu valdomi ginklai kovos paviršiuje.

Tokiomis aplinkybėmis kariai ginklų sistemoms vadovautų iš netoliese esančių požeminių bunkerių, kad užtikrintų, jog jie galėtų išlaikyti matomumą ir radijo ryšį su ginklais.

Tokiuose mūšiuose sausumoje daugiausia galėtų dalyvauti iš pirmo asmens pozicijos matomi dronai ir bepilotės antžeminės transporto priemonės, sakė pulkininkas Reisneris:

„Jie kovos tarpusavyje kaip filme „Terminatorius”.