infa.lt

Christine Lagarde
foto: Arne Dedert / dpa / AP

Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pareiškė, kad visi pasiūlymai pervesti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai kelia teisinę riziką. Jos nuomone, perėjimas nuo turto įšaldymo prie jo konfiskavimo gali reikšti „tarptautinės tvarkos, kurią norite apsaugoti, pažeidimą, tai, ką norėtumėte, kad Rusija gerbtų”.

„Mačiau keturias skirtingas schemas ar pasiūlymus, kaip apeiti tai, ką daugelis kitų teisininkų mano, kad tai labai rimta teisinė kliūtis, kuri gali būti suprantama kaip tarptautinės teisinės tvarkos pažeidimas”, – sakė C. Lagarde Vašingtone vykusiame renginyje, rašo „Financial Times” leidinys.

ECB vadovės nuomone, būtina labai atsargiai pereiti nuo „turto įšaldymo prie jo konfiskavimo ir realizavimo”. Jos nuomone, bandymai paspartinti šį procesą „kelia daugybę kitų klausimų”, susijusių su pagarba tarptautinei teisinei tvarkai, finansiniu stabilumu ir bendra atsakomybe.

Christine Lagarde atkreipė dėmesį į „didžiulę asimetriją” pagal turto buvimo vietas: tik 6 mlrd. dolerių yra JAV, o daugiau kaip 200 mlrd. eurų – euro zonoje. Ji taip pat atkreipė dėmesį į silpnesnę euro padėtį tarptautiniuose finansuose, lyginant su doleriu.

Pasak „Financial Times”, Lagarde žodžiai rodo „transatlantinį nesutarimą” dėl JAV siekio surinkti dešimtis milijardų eurų Ukrainai už būsimas pajamas, gautas investavus įšaldytą Rusijos turtą.

Vašingtono planą anksčiau atskleidė JAV iždo sekretorė Janet Yellen. Anot jos, tarp Rusijos turto panaudojimo galimybių yra: nukreipti lėšas į pagalbą Ukrainai, jas konfiskuoti ir/ar panaudoti kaip garantines paskoloms priemones. Galutinis planas bus pristatytas birželį vyksiančiame G7 aukščiausiojo lygio susitikime.