infa.lt

Jensas Stoltenbergas | REUTERS

Sandoris karui užbaigti: teritorijos mainais į saugumą. T. y. rusų okupuotų regionų atsisakymas, bet su garantija, kad Ukraina nedelsiant įstos į NATO. Tai nebuvo hipotezė, oficialiai aptarta paskutiniame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

NATO atstovai savo viduje aptaria Ukrainos prisijungimą prie aljanso po to, kai ji perleis kai kurias teritorijas Rusijai, cituoja savo šaltinius italų „La Repubblica” leidinys. Šis scenarijus nėra aptariamas viešose oficialiose diskusijose, tačiau jis vis dažniau iškyla neoficialiose diskusijose.

Dienraštis „La Repubblica” pažymi, kad ekspertai tai vadina priimtiniausiu būdu, siekiant užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Pasak leidinio, ši baigtis vis rimčiau svarstoma baiminantis Joe Bideno pralaimėjimo ir Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Pagal šį planą Rusijai bus pasiūlyta išlaikyti Krymą ir visas per dvejus metus okupuotas teritorijas. Likusioms teritorijoms bus nustatytos Ukrainos sienos – tokia forma ji bus priimta į NATO.

Leidinys primena, kad šis variantas panašus į tai, kas įvyko po Antrojo pasaulinio karo, kai Vokietija buvo padalyta į Rytus ir Vakarus.

Praėjusį rudenį buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Ukraina artimiausiu metu turėtų būti priimta į aljansą, tačiau bloko mechanizmai turėtų būti taikomi tik jos kontroliuojamoms teritorijoms, apie ką rašė britų „The Guardian” leidinys.

Tą patį rudenį buvęs NATO vadovas admirolas Džeimsas Stavridis (James Stavridis) „Bloomberg” skiltyje palygino Ukrainą su Pietų Korėja „praėjusio amžiaus viduryje”, pabrėždamas, kad abi šalis vienija tai, jog neįmanoma „pasiekti visiškos pergalės”.

Jis paragino Ukrainą „bent jau laikinai” pripažinti Rusijos kontrolę Kryme ir keliose kitose teritorijose ir tapti NATO nare „net ir su 15% teritorijų, kurias yra okupavusi Rusija”.