infa.lt

Maina Kiai – specialusis pranešėjas, teisės, laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas, klausimais. Birželio mėnesį, po šešerių metų tarnybos, jis palieka šį postą, liūdnai pripažindamas: visur pasaulyje pilietinė visuomenė netenka savo pozicijų. Interviu ėmė šveicarų laikraščio Le Temps žurnalistas Frederikas Koleris (Frédéric Koller).

“Vis daugiau šalių priima įstatymus, apribojančius tarptautinių nevyriausybinių organizacijų veiklą jų teritorijoje. Ar mes stebime didelį tarptautinės pilietinės visuomenės atsitraukimą?“, – paklausė žurnalistas.

„Puolimų ar apribojimų, skirtų nevyriausybinėms organizacijoms, klausimas liečia ne tik tarptautines struktūras, tačiau ir visas nacionalines nevyriausybines organizacijas. Štai jau geras dešimtmetis vyriausybės mielai priima tarptautinį verslą, tačiau atsisako tarptautinių idėjų. Kompanijos Google, Apple gali investuoti Kinijoje, Rusijoje arba Turkijoje. Tačiau kai tik kalba pasisuka link tokių teisių gynimo organizacijų, kaip Amnesty International ar Human Rights Whatch – kyla problema. Pinigai – taip, idėjos – ne, – sako Kiai. – Pažvelkite, kas darosi Makedonijoje ar Vengrijoje: Džordžą Sorosą (George Soros) paverčia neapykantos taikiniu. Kadangi tai vienas tų retų žmonių, kurie nori investuoti į atviresnę visuomenę. Problema ne Sorose, o idėjose“.

„2011 metais Rusija balsavo už įstatymą dėl užsienio agentų, nukreiptą į nevyriausybines organizacijas, o ne į verslą. Tokia tendencija dabar pastebima visose buvusiose tarybinėse šalyse. Atskiros šalys įkuria GONGO – valstybės kontroliuojamas NVO (GONGO – government-organized non-governmental organization – vert. pastaba) kurios keičia nevyriausybines organizacijas. Tokia taktika grąžina į šaltojo karo epochą. Mes įžengiame į nevyriausybinių organizacijų krizės epochą“, – mano specialusis JTO pranešėjas.

„Kada ši plataus masto pilietinės visuomenės palaikymo banga ėmė slūgti?“, – paklausė žurnalistas.

„Šį posūkį karūnavo 2001 metų rugsėjo 11 diena. Antiteroristiniai Bušo įstatymai palietė pilietinę visuomenę, kurią pradėta stebėti, – atsakė pašnekovas. – Po to sekė karas Irake ir Afganistane. Kai kurios vyriausybės tuomet aiškiai suprato, kad po viso to JAV nėra tokios galingos, kokiomis dedasi, jei jos turi mesti tokį iššūkį. Juolab, kad ir etiniai JAV sumetimai buvo sudraskyti į gabalus. Karas Irake prieštaravo tarptautinės teisės normoms. Jei JAV gali taip elgtis, tai kodėl mes negalime? Vėliau prisidėjo 2008 metų finansinė krizė: tada visi suprato, kad vyriausybė gina ne žmones, o bankus, verslą. Ne kažkoks įvykis, o visa virtinė įvykių privertė vyriausybes stebėti ir apriboti nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklą“.

„Kad įgyvendintume tarptautinės teisės ir žmogaus teisių gynimo idėjas, reikia stiprių valstybių, tai gali būti ne tik JAV, tačiau ir Europos Sąjunga ar netgi Rusija ir Kinija. Žmonės visur nori daugiau laisvės, daugiau teisų į informaciją. Laisvė – tai ne vakarietiška sąvoka. (…) Žmogaus orumas – ne vakarietiška vertybė“, – įsitikinęs Kiai.

„Daugelis autoritarinių valstybių, norėdami pateisinti įvairius laisvės apribojimus visuomeninei tvarkai palaikyti, kalba apie kultūrą, istoriją. Ką galite jiems į tai atsakyti?“, – paklausė žurnalistas.

„Daugelio pasaulio šalių pagrindas – patriarchalinė visuomenė, taip veikia jų valdymo sistema. Tokiu būdu kultūra tik įteisina valdžios struktūrą. Neteisuoliško autoriteto turėtojai stengiasi jį įtvirtinti sistemos pagalba, kurią jie vadina kultūra. Taip vyksta visur, tai nuolatinė kova, ir Vakaruose, ir Rytuose“, – teigia leidinio pašnekovas.

„Ką manote apie padėtį JAV, kur naujasis prezidentas puola nepriklausomą spaudą?“, – paklausė žurnalistas.

„JAV viena iš problemų yra ta, kad žmonės pasidarė per daug patiklūs, manydami, kad karas jau laimėtas, – teigia specialusis JTO pranešėjas. – Kita Trampo išrinkimo pamoka – kartais mums visiems reikia sukrėtimo, kad suprastume, kaip organizuotis. (…) Tai iššūkis. Trampas verčia žmones susimąstyti. Ir pažvelkite, kaip persiorganizuoja progreso šalininkai, ypač moterys – tai fenomenalu“.

Kas blogo nutiko senajam agitacijos už žmogaus teises modeliui?“, – pasidomėjo žurnalistas.

„Išskirtinumas. Čia Ženevoje, Žmogaus teisių taryboje, vyksta daug diskusijų, susirinkimų. Tačiau kas pasaulyje žino šią Tarybą? Tik nedaugelis, – teigia Kiai. – Mes darbui su žmogaus teisėmis skiriame profesionalus, puikiai išmokome rašyti ataskaitas, tačiau pamiršome, jog čia pirmiausia kalbama apie žmogiškuosius kontaktus. Bet kokia rimta kova už pokyčius tampriai susijusi su vieno žmogaus bendravimu su kitu. Kažkuria prasme tam padeda internetas ir socialiniai tinklai. Tačiau nepakanka išsiųsti tvitą, reikia kalbėtis vieniems su kitais, ginčytis, eiti į mokyklas“.

„Vyksta globali pasaulio ekonomikos recesija, dabar mes priversti kalbėti apie globalią demokratinių vertybių recesiją visur, ne tik Europoje. Visgi esu optimistas, kadangi visur pasaulyje sutinku žmonių, kurie priešinasi ir mąsto apie ateitį, apie tai, kaip ištaisyti padėtį“, – teigia specialusis JTO pranešėjas.

parengė: Darius Dimbelis