infa.lt

Vilniaus apygardos teismas pripažino kalta Jurgitą Ingą Švedienę, kuri neįgijusi medicininio išsilavinimo, t. y. nebūdama gydytoja ar kita sveikatos priežiūros specialistė, neturėdama licencijos, nedirbdama jokioje sveikatos priežiūros įstaigoje, 1999–2011 metais vertėsi uždrausta veikla – priiminėjo gimdymas namuose, o ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tokių paslaugų moteris suteikė 36 kartus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu J. I. Švedienę buvo išteisinęs kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Vilniaus apygardos teismas šiandien priėmė naują nuosprendį – pripažino J. I. Švedienę kalta (BK 202 straipsnio 2 dalis) ir skyrė jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų ilgiau nei 7 paroms.

„Lietuvoje gydytojo akušerio ginekologo ir akušerio kompetencijai priskirtas sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik fiziniai asmenys, įgiję gydytojo akušerio ginekologo ar akušerio profesinę kvalifikaciją bei turintys galiojančią licenciją ir tik tose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios turi galiojančias licencijas šioms paslaugoms, t. y. antrinio A, antrinio B ir tretinio lygių sveikatos priežiūros įstaigų stacionaruose“, – aiškina nuosprendį priėmę teisėjai.

Iš liudytojų parodymų matyti, kad J. I. Švedienė paslaugas teikė gimdyvių namuose. Ji pati šios aplinkybės neneigia, nurodydama, kad taip elgėsi, siekdama atgaivinti pribuvėjystės tradicijas. Pasak moters, tik gydytojams ginekologams, akušeriams ginekologams, akušeriams įstatymu draudžiama dalyvauti gimdant namuose, o jai, kaip fiziniam asmeniui, toks draudimas netaikomas.

Teisėjų kolegija tokius J. I. Švedienės argumentus atmetė, nes Baudžiamajame kodekse įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 straipsnio 2 dalis). Kodekse nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vertimąsi tokiomis ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos rūšimis, kuriomis iš viso draudžiama verstis Lietuvoje. Šioms veiklos rūšims nei licencijos, nei kitokie leidimai neišduodami. Lietuvoje visa sveikatinimo veikla yra licencijuojama, todėl nelicencijuotos veiklos laikytinos uždraustomis. Kolegijos nuomone, į tokį įstatymo aiškinimą patenka ir J. I. Švedienės nurodytas „padėjimas“ gimdant namuose, t. y. pribuvėjystė.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas atmetė gydytojos ir individualiosios įmonės savininkės, nelegaliai išrašinėjusios pažymas apie vaikų gimimus, Dalios Jakaitės apeliacinį skundą, kuriuo moteris prašė ją išteisinti kaip nepadariusią nusikalstamos veikos.

Dalia Jakaitė, kaip fizinis ir juridinis asmuo, 2004–2011 m. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neturėdama licencijų šiai veiklai vykdyti, t. y. po gimdymo ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliko naujagimių sveikatos būklės apžiūras ir išduodavo pažymėjimus apie naujagimių gimimą ne asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jas patvirtindama savo individualiosios įmonės antspaudu, asmeniniu spaudu ir savo parašu, už tai gaudama piniginių pajamų, kai tokias paslaugas gali teikti tik asmuo, turintis išduotą ir galiojančią licenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, o verstis šia praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje tokią licenciją. Bylos duomenimis, D. Jakaitė išrašė 64 pažymas.

Medikė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1400 „Dėl Pažymėjimo apie vaiko gimimą išdavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu D. Jakaitė buvo pripažinta kalta (BK 202 straipsnio 1 dalis) ir jai skirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Teismas sutiko su kaltinamųjų ir jų gynėjų argumentais, kad valstybė negali priversti visas moteris gimdyti tik sveikatos įstaigoje (kalbama apie planuotus gimdymus namuose), riboti jų privataus gyvenimo sprendimus ir kad kai kuriose kitose pasaulio šalyse tai nedraudžiama ir teisiškai reglamentuota, tačiau Lietuvoje pagal galiojantį teisinį reglamentavimą specialistais, galinčiais priimti gimdymus, laikytini gydytojai akušeriai ginekologai, akušeriai, o gimdymai Lietuvoje gali būti priimami tik antrinio A, antrinio B ir tretinio lygių sveikatos priežiūros įstaigos stacionare. Asmenų (sveikatos priežiūros specialistų), teikiančių pagalbą gimdymo namuose metu, veikla nėra įteisinta, t. y. tokių asmenų veikla nėra licencijuojama ir pagal Baudžiamąjį kodeksą laikytina uždrausta.

Vilniaus apygardos nuosprendyje taip pat pasisakyta ir dėl Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytos darbo grupės, kuri svarsto klausimą dėl gimdymo namuose reglamentavimo, vertinti ir  Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimai, kuriuose buvo sprendžiami teisės gimdyti namuose klausimai (Ternovszky prieš Vengriją; Dubská ir Krejzová prieš Čekiją), ir remiantis EŽTT praktika, buvo konstatuota, kad draudimas gimdymo namuose metu teikti sveikatinimo priežiūras gali būti pateisinamas, o tokio draudimo nesilaikymas – baudžiamas.

Byloje yra ir atskiroji nuomonė, pasak ją pateikusio teisėjo, moterys turėjo būti išteisintos kaip nepadariusios veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

teismai.lt inf.