infa.lt

Invazijos Ukrainoje metu Rusija pademonstravo visišką pranašumą prieš NATO elektroninio karo sistemas, rašo „The Economist” leidinys. Kijevui tiekiamos vakarietiškos raketos nustojo pataikyti į taikinius, o dronai ėmė nuolat išeiti iš rikiuotės.

Kai kalbama apie tai, ko konkrečiai reikia Ukrainai užsitęsusioje kovoje su Rusijos kariuomene, daugiausia dėmesio skiriama įrangai, t. y. tankams, naikintuvams, raketoms, priešlėktuvinės gynybos baterijoms, artilerijos daliniams ir dideliems šaudmenų kiekiams.

Tačiau Ukraina turi dar vieną silpnybę, apie kurią mažai kas kalba. Tai didelis Ukrainos atsilikimas radijo-elektroninės karybos (REK) srityje, o jos Vakarų sąjungininkai iki šiol nerodė jokio susidomėjimo arba rodė menką norą bandyti spręsti šią problemą.

Pasak Setho Joneso (Seth Jones) iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone, Rusija jau daugelį metų skiria „didžiulį dėmesį” savo karinio pramoninio komplekso panaudojimui, kad sukurtų ir pagamintų labai įspūdingą elektroninės kovos įrangos, galinčios pasipriešinti pažangioms NATO tinklo sistemoms, asortimentą.

Tuo tarpu Ukraina, pasak jos vyriausiojo vado generolo Valerijaus Zalužno, prasidėjus karo veiksmams daugiausia turėjo sovietinių laikų radijo-elektroninės kovos sistemų.

Iš pradžių šis pajėgumų skirtumas turėjo tik nedidelę įtaką, tačiau, daugiau ar mažiau stabilizavus sąlyčio linijas ir Rusijos pajėgoms įsitvirtinus, jos galėjo dislokuoti galingą REK įrangą ten, kur ji galėjo turėti didžiausią poveikį.

Kovo mėnesį Ukraina pastebėjo, kad jos GPS valdomi „Escalibur” sviediniai staiga ėmė nukrypti nuo savo kurso dėl Rusijos REK sistemų trukdžių. Panašiai atsitiko ir su JDAM-ER valdomomis bombomis, kurias Amerika perdavė Ukrainos karinėms oro pajėgoms.

Tolimojo nuotolio GMLRS raketos, paleistos iš HIMARS paleidimo įrenginių, taip pat pradėjo nepasiekti taikinių. Šiuo metu dauguma GMLRS raketų kai kuriose vietovėse nukrypsta nuo kurso.

Dar didesnį nerimą kelia tai, kad Rusijos REK priemonės sugeba veiksmingai kovoti su daugybe pigių bepiločių orlaivių, kuriuos Ukrainos pajėgos naudoja įvairioms užduotims – nuo taktinės žvalgybos ir mūšio lauko ryšių iki smūgių tokiems taikiniams kaip tankai ir valdymo centrai.

Ukraina yra parengusi apie 10 000 bepiločių orlaivių operatorių, kurie dabar nuolat žaidžia katės ir pelės žaidimą su vis labiau įgudusiais Rusijos REK sistemų operatoriais. Mėgstamiausi ukrainiečių dronai yra pigūs dronai, kainuojantys mažiau nei 1 000 JAV dolerių, ir Ukraina dabar juos gamina didžiuliais kiekiais.

Tačiau Ukrainos pajėgos kartais praranda daugiau kaip 2 000 bepiločių orlaivių per savaitę dėl Rusijos REK įrangos, kuri arba išjungia bepiločių orlaivių valdymo sistemas, arba užblokuoja radijo valdymo kanalus, todėl bepiločiai orlaiviai praranda ryšį su savo operatoriais.

Sugadinti arba praradę ryšį su operatoriais, dronai be tikslo skrieja, kol išsikrauna baterijos ir nukrenta ant žemės.

Kol kas šios problemos sprendimai, pavyzdžiui, sukurti dronus, atsparesnius elektroniniams trikdžiams, arba aprūpinti juos dirbtiniu intelektu, kad jie galėtų vykdyti savo misijas nesant ryšio su žmogumi operatoriumi, yra neįgyvendinami – bent jau mažų ir nebrangių dronų atveju.

Kol kas kiekybė vis dar yra svarbesnė už kokybę, tačiau Rusija gali turėti pranašumą ir šioje srityje. Dabar virš fronto linijos danguje skraido daug rusiškų bepiločių orlaivių. Ukrainos kariuomenės skaičiavimais, Rusija netoli Bachmuto dislokavo dvigubai daugiau atakos dronų, nei gali dislokuoti Kijevo pajėgos.

Vis akivaizdesnę Rusijos sėkmę kovoje su dronais iš dalies lemia radijo-elektroninės kovos (REK) sistemų, kurias ji galėjo dislokuoti dėl ilgamečių investicijų šioje srityje, tankumas.

Gegužę paskelbtame Jacko Watlingo ir Nicko Reynoldso iš Karališkojo gynybos studijų instituto Londone pranešime teigiama, kad rusai palei visą fronto liniją yra dislokavę po vieną pagrindinę REK sistemą kas 10 kilometrų.

Ataskaitos autorių teigimu, iš įvairių Rusijos REK sistemų Ukrainos bepiločiams orlaiviams pavojingiausias yra „Šipovnik-AERO” REK kompleksas ant ratinės važiuoklės.

Jo veikimo nuotolis siekia 10 km, jis gali perimti dronų valdymą ir tuo pat metu metro tikslumu gauti vietos, iš kurios operatorius valdo droną, koordinates, o tada perduoti šias koordinates artilerijos baterijoms.

Ukraina, kuriai teko pradėti nuo daug žemesnio techninės įrangos ir operacinių įgūdžių lygio, susiduria su daugybe sunkumų bandydama sukurti savo REK pajėgumus, kurie galėtų prilygti Rusijos pajėgumams.

Vis dėlto, tam tikra pažanga padaryta. Šiuo metu diegiama Pokrovos sistema. Ji gali slopinti palydovinės navigacijos sistemas, „apgauti” jas, tikrus signalus pakeisdama klaidingais, taip priversdama raketą manyti, kad ji yra ten, kur jos nėra.

Sistema „Pokrova” turėtų būti labai veiksminga kovojant su sklandančiais (baražuojančiais) šaudmenimis. Tačiau ji bus daug mažiau veiksminga prieš sparnuotąsias raketas, kurios labiau pasikliauja apžvalginėmis-lyginamosiomis navigacijos sistemomis – jos lygina po jomis esantį reljefą su žemėlapių bibliotekos duomenimis, o ne visiškai jais pasikliauja.

Greta „Pokrova” yra ir sistemos „Frankenšteinas”, kurios yra ukrainiečių išradingumo rezultatas ir kuriose sovietinės sistemos derinamos su šiuolaikinėmis technologijomis.

Vis dėlto Ukrainai labai trūksta Vakarų sąjungininkų pagalbos kovojant su Rusija elektroninio karo srityje. Joneso teigimu, kiek tai susiję su Amerika, padėtis vargu ar pasikeis. REK priemonės priklauso tokių technologijų kategorijai, kurių perdavimą riboja dabartinis eksporto kontrolės režimas, o JAV Valstybės departamentas griežtai kontroliuoja, kaip jo laikomasi.

Ukrainos ekspertas Nico Lange, Miuncheno saugumo konferencijos mokslinis bendradarbis, taip pat nusiteikęs pesimistiškai. Pirma, jis įtaria, kad NATO REK pajėgumai gali būti ne tokio lygio, kokius turi Rusija.

Be to, kalbant apie naujausias sistemas, N. Lange mano, kad Vakarų sąjungininkai, ypač amerikiečiai, nenori Rusijai atskleisti visų savo paslapčių, nes daug naudingos praktinės informacijos, pavyzdžiui, apie dažnius ir kanalų perjungimo būdus, anksčiau ar vėliau greičiausiai atsidurs Kinijos rankose.

Pasak Lange, Vakarai galėtų padėti Ukrainai tiesiogiai, pavyzdžiui, naudodami savo tolimojo nuotolio žvalgybinius dronus sistemingiau rinkti duomenis apie Rusijos trukdymo ir klaidingų signalų perdavimo metodus ir kartu su ukrainiečiais kurti atsakomąsias priemones. Priešingu atveju, panašu, kad Ukrainai teks savarankiškai spręsti opią REK problemą.