infa.lt

© AP Photo, David Goldman

Viena didžiausių Ukrainos karo paslapčių – kiek daug CŽV nežino. Agentūra nėra tikra dėl Volodymyro Zelenskio mąstymo ir ketinimų, kaip ir dėl Vladimiro Putino. Ir kadangi Rusijos lyderis susiduria su didžiausiu iššūkiu po nepavykusio maišto, Agentūra įtemptai bando suprasti, ką abi pusės darys – nes prezidentas Džo Bidenas yra nusprendęs, kad Jungtinės Valstijos (ir Kijevas) nesiims jokių veiksmų, galinčių kelti grėsmę pačiai Rusijai ar Rusijos valstybės išlikimui.

Tai daroma dėl to, kad V. Putinas nesuintensyvintų konflikto ir neįtrauktų visos Europos į naują pasaulinį karą, praneša „Newsweek” leidinys, remdamasis anoniminiais žvalgybos pareigūnais.

Mainais už tai tikisi, kad Kremlius neeskaluos karo už Ukrainos ribų ir nesiims naudoti branduolinių ginklų.

Amerikos pozicijai iškilo grėsmė, nes dėl „Wagner” grupuotės vadovo Jevgenijaus Prigožino sukelto triukšmo kyla klausimas, ar Maskva neišnaudojo visų galimybių.

„Putinas iš tiesų yra priremtas prie sienos”, – teigia „Newsweek” aukštas gynybos žvalgybos pareigūnas, įspėdamas, kad nors CŽV visiškai suvokia, kiek Rusija yra įstrigusi Ukrainoje, tačiau visiškai nežino, ką Putinas galėtų dėl to padaryti.

Kadangi kalbama apie galimą Rusijos branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, ir atsižvelgiant į tai, kad Jevgenijus Prigožinas viešai atskleidė siaubingas kovos išlaidas, kurias Maskva nuslėpė, pareigūnas sako, kad tai ypač keblus momentas.

„Tai, kas vyksta už mūšio lauko ribų, dabar yra svarbiausia”, – teigia pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėti atvirai. „Abi pusės pasižada apriboti savo veiksmus, tačiau užtikrinti šių pažadų vykdymą tenka Jungtinėms Valstijoms. Visa tai priklauso nuo mūsų žvalgybos kokybės.”

„Visa tai, kas vyksta Ukrainoje, grindžiama slaptu karu, kurio taisyklės yra slaptos”, – sako Bideno administracijos vyresnysis žvalgybos pareigūnas, taip pat kalbėjęs su „Newsweek”.

Pareigūnas, tiesiogiai dalyvaujantis Ukrainos politikos planavime, pageidavo likti anonimu, kad galėtų aptarti itin slaptus dalykus. Šis pareigūnas (ir daugelis kitų „Newsweek” kalbintų nacionalinio saugumo pareigūnų) teigia, kad Vašingtonas ir Maskva turi dešimtmečių patirtį kuriant šias slaptas taisykles, todėl CŽV tenka itin svarbus vaidmuo: ji yra pagrindinė šnipė, derybininkė, žvalgybinės informacijos tiekėja, logistikos specialistė, jautrių NATO ryšių tinklo tvarkytoja ir, ko gero, svarbiausia – agentūra, siekianti užtikrinti, kad karas netaptų nekontroliuojamas.

„Nenuvertinkite Bideno administracijos prioriteto išlaikyti amerikiečius toliau nuo pavojaus ir nuraminti Rusiją, kad jai nereikėtų eskaluoti situacijos”, – sako vyresnysis žvalgybos pareigūnas. „Ar CŽV yra Ukrainos teritorijoje?” – retoriškai klausia jis. „Taip, bet ji taip pat nėra piktavalė”.

Leidinys „Newsweek” išsamiai išnagrinėjo CŽV veiklos Ukrainoje mastą ir apimtį, ypač atsižvelgiant į augančius Kongreso klausimus apie JAV pagalbos mastą ir tai, ar prezidentas J. Bidenas laikosi savo pažado neturėti JAV „karių batų ant žemės”.

Nei CŽV, nei Baltieji rūmai nepateikė konkrečių atsakymų tai patvirtindami, tačiau paprašė, kad „Newsweek” neatskleistų konkrečių CŽV operacijų Ukrainoje ar Lenkijoje vietų, nenurodytų kitų šalių, dalyvaujančių slaptose CŽV pastangose, ir neįvardytų oro tarnybų, kurios remia slaptas JAV logistikos pastangas.

Po pakartotinių prašymų pateikti komentarą į protokolą CŽV atsisakė tai padaryti. Nei Ukrainos, nei Rusijos vyriausybės neatsakė į prašymus pateikti komentarus.

Per tris mėnesius trukusį tyrimą „Newsweek” kalbėjosi su keliolika žvalgybos ekspertų ir pareigūnų. „Newsweek” taip pat ieškojo priešingų nuomonių. Visi patikimi ekspertai ir pareigūnai, su kuriais kalbėjosi „Newsweek”, sutiko, kad CŽV sėkmingai diskretiškai atlieka savo vaidmenį bendraujant su Kijevu ir Maskva, pervežant kalnus informacijos ir medžiagos bei bendraujant su įvairiomis kitomis šalimis, iš kurių kai kurios tyliai padeda ir stengiasi likti nuošalyje nuo Rusijos taikiklio.

Ir jie neneigė, kad sprendžiant pagrindinę CŽV užduotį – sužinoti, kas vyksta Rusijos ir Ukrainos vadovų galvose, – agentūrai teko pasistengti.

Žvalgybos ekspertai teigia, kad šis karas unikalus tuo, kad Jungtinės Valstijos yra susivienijusios su Ukraina, tačiau abi šalys nėra sąjungininkės. Ir, nors Jungtinės Valstijos padeda Ukrainai kovoti su Rusija, oficialiai jos su šia šalimi nekariauja.

Taigi, didelė dalis to, ką Vašingtonas daro padėdamas Ukrainai, yra laikoma paslaptyje, o daugelį dalykų, kurie paprastai priklauso JAV kariuomenei, atlieka agentūra. Viskas, kas daroma, įskaitant darbą pačioje Ukrainoje, turi atitikti Bideno nustatytus apribojimus.

„Tai sudėtingas balansavimo veiksmas – CŽV labai aktyviai dalyvauja kare ir kartu neprieštarauja pagrindiniam Bideno administracijos įsipareigojimui, kad ant [Ukrainos] „žemės nebus amerikiečių karių batų”, – sako antrasis aukšto rango žvalgybos pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėtis su „Newsweek”.

CŽV svarbus vaidmuo kare Ukrainoje suteikė moralinį postūmį po pašlijusių buvusio prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ir jo žvalgybos vadovų santykių. Antrasis pareigūnas sako, kad nors kai kurie Agentūros darbuotojai nori atviriau kalbėti apie jos atsinaujinusią reikšmę, tai greičiausiai neįvyks. „Korporatyvinė CŽV nerimauja, kad per didelė bravūra dėl jos vaidmens gali išprovokuoti Putiną”, – sako žvalgybos pareigūnas.

Iš dalies todėl CŽV taip pat nori atsiriboti nuo visko, kas leidžia manyti, kad tai yra tiesioginis puolimas prieš Rusiją, ir nuo bet kokio vaidmens realioje kovoje – ką Kijevas ne kartą yra daręs, pradedant dujotiekio „Nord Stream” ir Kerčės sąsiaurio tilto raketų ataka, baigiant dronų ir specialiųjų operacijų atakomis per sieną. Šios atakos, atrodo, prieštarauja V. Zelenskio pažadams, kad Ukraina nesiims veiksmų, galinčių išplėsti karo mastą.

„Daugelio iškelta nuomonė, kad CŽV yra pagrindinė kovojanti pusė, pavyzdžiui, žudant Rusijos generolus mūšio lauke arba vykdant svarbius smūgius už Ukrainos ribų, tokius kaip „Moskva” flagmano nuskandinimas, Kijeve neskamba gerai”, – sako vienas į pensiją išėjęs aukštas karinės žvalgybos pareigūnas, kuriam suteiktas anonimiškumas, kad galėtų kalbėtis su „Newsweek”. „Jei norime, kad Kijevas mūsų klausytųsi, turime priminti, kad karą laimi ukrainiečiai, o ne mes.”

Vašingtonas tyliai išreiškė savo nepasitenkinimą Zelenskio vyriausybei dėl praėjusių metų rugsėjį įvykdyto „Nord Stream” išpuolio, tačiau po šio diversijos akto sekė kiti smūgiai, įskaitant neseniai įvykdytą dronų ataką prieš patį Kremlių.

Tai iškėlė klausimų dėl vienos iš pagrindinių CŽV žvalgybos pareigų – žinoti pakankamai apie tai, ką planuoja ukrainiečiai, kad būtų galima juos paveikti, ir laikytis slapto susitarimo su Maskva.

Problemų sprendimas

CŽV užėmė svarbią vietą šiame kare dar prieš jam prasidedant. Savo administracijos pradžioje Joe Bidenas paskyrė direktorių Williamą Burnsą (William Burns) pasaulinių problemų  slaptuoju operatoriumi, galinčiu bendrauti su užsienio lyderiais ne įprastais kanalais, žmogumi, galinčiu užimti svarbią geopolitinę erdvę tarp atviro ir slapto, ir pareigūnu, galinčiu organizuoti darbą toje srityje, kuri yra tarp to, kas griežtai kariška, ir to, kas griežtai civilinės srities.

Kaip buvęs ambasadorius Rusijoje, Williamas Burnsas buvo ypač įtakingas Ukrainos atžvilgiu. CŽV stebėjo, kaip Rusija didina savo pajėgumus, o 2021 m. lapkritį, likus trims mėnesiams iki invazijos, J. Bidenas išsiuntė W. Burnsą į Maskvą, kad šis įspėtų Kremlių apie bet kokio puolimo padarinius.

Nors Rusijos prezidentas atstūmė Bideno pasiuntinį, pasilikdamas už 800 mylių esančiame Sočyje prie Juodosios jūros, jis sutiko pasikalbėti su W. Burnsu saugiu Kremliaus telefonu.

„Tačiau tam tikra ironiška prasme susitikimas buvo labai sėkmingas”, – sako antrasis aukšto rango žvalgybos pareigūnas, kuris buvo apie jį informuotas. Nors Rusija įsiveržė, abi šalys sugebėjo priimti išbandytas ir teisingas kelių eismo taisykles. Jungtinės Valstijos tiesiogiai nekovos ir nesieks pakeisti režimo, pažadėjo J. Bideno administracija. Rusija gi – apsiribos puolimu Ukrainoje ir veiks pagal neįvardytas, bet gerai suprantamas slaptų operacijų gaires.

„Egzistuoja slaptos kelio gairių taisyklės, – sako aukštas gynybos žvalgybos pareigūnas, – net jei jos ir nėra kodifikuotos popieriuje, ypač kai nedalyvaujama naikinimo kare.” Tai apima kasdienio šnipinėjimo ribų neperžengimą, tam tikrų sienų neperžengimą ir vieni kitų vadovų ar diplomatų nepuldinėjimą. „Paprastai rusai laikosi šių pasaulinių raudonųjų linijų, net jei tos linijos yra nematomos”, – sako pareigūnas.

Kai Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, Jungtinėms Valstijoms teko greitai persiorientuoti. CŽV, kaip ir visa JAV žvalgybos bendruomenė, neteisingai įvertino Rusijos karinį pajėgumą ir Ukrainos atsparumą, nes Rusijai nepavyko užimti Kijevo ir ji pasitraukė iš šalies šiaurės.

Praėjusių metų liepą abi pusės nusiteikė ilgam karui. Karui įsibėgėjant, Vašingtono dėmesys pasikeitė: nuo labai viešo ir simbolinio karių dislokavimo Europoje, siekiant „atgrasyti” nuo tolesnių Rusijos veiksmų, pereita prie ginkluotės tiekimo, kad būtų palaikomas Ukrainos gebėjimas kovoti.

Atsižvelgdamos į meistrišką V.Zelenskio viešą lobizmą, Jungtinės Valstijos lėtai ir nenoriai sutiko tiekti geresnius ir ilgesnio nuotolio ginklus, ginklus, kurie teoriškai galėtų kelti grėsmę Rusijos teritorijai ir taip flirtuoti su baimę keliančia eskalacija.

„Zelenskis neabejotinai pranoko visus kitus, siekdamas gauti tai, ko nori, tačiau Kijevas taip pat turėjo sutikti paklusti tam tikroms nematomoms linijoms”, – sako aukštas gynybos žvalgybos pareigūnas. Slaptoje diplomatijoje, kuriai daugiausia vadovavo CŽV, Kijevas įsipareigojo nenaudoti ginklų pačiai Rusijos teritorijai pulti. V. Zelenskis atvirai sakė, kad Ukraina nepuls Rusijos.

Užkulisiuose taip pat reikėjo įtikinti dešimtis šalių sutikti su J. Bideno administracijos nustatytais apribojimais. Kai kurios iš šių šalių, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, yra pasirengusios prisiimti didesnę riziką, nei Baltiesiems rūmams priimtina.

Kitos – įskaitant kai kurias Ukrainos kaimynes – ne visiškai pritaria Amerikos ir Ukrainos uolumui dėl konflikto, nesulaukia vieningos visuomenės paramos savo antirusiškoms pastangoms ir nenori supykdyti V. Putino.

Šį pogrindį valdyti teko CŽV, kuri veikia per savo užsienio žvalgybos kolegas ir slaptąją policiją, o ne per viešus politikus ir diplomatus. Agentūra įkūrė savo operatyvines bazes ir apsistojimo būstines.

CŽV siekė, kad Ukrainos kaimynai padėtų geriau suprasti V. Putiną, taip pat V. Zelenskį ir jo administraciją. Agentūros darbuotojai vyko į Ukrainą ir iš jos su slaptomis misijomis, kad padėtų eksploatuoti naujus ginklus ir sistemas, kurių dalis nebuvo viešai atskleista.

Tačiau CŽV operacijos visada buvo vykdomos stengiantis išvengti tiesioginės konfrontacijos su Rusijos kariuomene.

„CŽV veikė Ukrainos viduje, laikydamasi griežtų taisyklių ir ribodama, kiek darbuotojų vienu metu gali būti šalyje”, – sako kitas aukšto rango karinės žvalgybos pareigūnas. „Juodiesiems specialiesiems operatoriams draudžiama vykdyti slaptas misijas, o kai jie tai daro, tai tik labai siauroje srityje.” (Juodosios specialiosios operacijos – tai operacijos, kurios vykdomos slaptai).

Paprasčiausiai CŽV darbuotojai įprastai gali eiti – ir gali daryti – tai, ko negali JAV kariškiai. Tai apima ir Ukrainos teritoriją. Kita vertus, kariuomenei draudžiama įvažiuoti į Ukrainą, išskyrus atvejus, kai laikomasi griežtų gairių, kurias turi patvirtinti Baltieji rūmai.

Dėl to Pentagonui Kijeve gali dirbti tik nedidelis skaičius ambasados darbuotojų. „Newsweek” nepavyko nustatyti tikslaus CŽV darbuotojų Ukrainoje skaičiaus, tačiau šaltiniai teigia, kad vienu metu jų yra mažiau nei 100.

Po to, kai 2022 m. vasarį iš Ukrainos buvo viešai išvesti visi JAV kariuomenės nariai, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas, kurios buvo užkulisiuose, Baltieji rūmai nustatė vaidmenis, kuriuos įvairios agentūros galėtų atlikti JAV atsako operacijose.

Prezidentas J. Bidenas pasirašė nacionalinio saugumo direktyvas ir „prezidento išvadą”, leidžiančią vykdyti tam tikras slaptas operacijas prieš Rusiją. Tarp Pentagono ir CŽV buvo nustatytos „kelio juostos”, kaip ir Afganistane iškart po rugsėjo 11-osios. W.Burnsas ir gynybos sekretorius Lloydas Ostinas glaudžiai bendradarbiauja; CŽV teigimu, abiejų agentūrų santykiai dar niekada nebuvo geresni.

Dabar, praėjus daugiau nei metams po invazijos, Jungtinės Valstijos palaiko du didžiulius tinklus – viešąjį ir slaptąjį. Laivais prekės pristatomos į Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Lenkijos uostus, o sunkvežimiais, traukiniais ir lėktuvais gabenamos į Ukrainą.

Tačiau slapta komercinių lėktuvų flotilė („pilkoji flotilė”) skraido po Vidurio ir Rytų Europą, gabena ginklus ir remia CŽV operacijas. CŽV paprašė „Newsweek” nenurodyti konkrečių bazių, kuriose veikia šis tinklas, ir neįvardyti lėktuvus valdančio rangovo.

Aukšto rango administracijos pareigūnas teigė, kad daugelį šio tinklo detalių pavyko išlaikyti paslaptyje ir kad klaidinga manyti, jog Rusijos žvalgyba žino CŽV pastangų detales. Vašingtonas mano, kad jei tiekimo maršrutas būtų žinomas, Rusija pultų centrus ir maršrutus, sakė pareigūnas.

Viso to neįmanoma išlaikyti be didelių kontržvalgybos pastangų, kad būtų užkirstas kelias pačios Rusijos šnipinėjimui, kuris yra Agentūros duona ir darbas. Žvalgybos ekspertai teigia, kad Rusijos žvalgyba labai aktyviai veikia Ukrainoje ir beveik viskas, kuo JAV dalijasi su Ukraina, taip pat patenka į Rusijos žvalgybos rankas. Kitose Rytų Europos šalyse, ypač pasienio šalyse, taip pat gausu Rusijos šnipų ir šalininkų.

„Didelę dalį mūsų laiko užima Rusijos skverbimosi į užsienio vyriausybes ir žvalgybos tarnybas medžioklė”, – sako karinės kontržvalgybos pareigūnas, dirbantis su karu Ukrainoje.

„Mums pavyko nustatyti Rusijos šnipus Ukrainos vyriausybėje ir kariuomenėje bei įvairiuose kituose tiekimo grandinės taškuose. Tačiau Rusijos skverbimasis į Rytų Europos šalis, net ir tas, kurios yra NATO narės, yra gilus, o Rusijos įtakos operacijos kelia tiesioginį susirūpinimą.”

Per Rytų Europą pradėjus tekėti milijardų dolerių vertės ginklų srautams, dar vienas CŽV sprendžiamas klausimas – tai užduotis kovoti su korupcija, kuri, kaip paaiškėjo, yra didelė problema. Tai apima ne tik apskaitą, kur keliauja ginklai, bet ir kovą su grobstymu ir kyšiais, susijusiais su tokio didelio kiekio medžiagų judėjimu į Ukrainą.

Ryšai su Lenkija

Praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai rusų tankai kirto sieną ir pajudėjo į Kijevą, CŽV direktorius Burnsas nusileido Varšuvoje, kur susitiko su Lenkijos žvalgybos agentūrų vadovais ir rengė galutinius susitarimus, kurie leistų CŽV naudoti kaimyninę Ukrainą kaip savo slaptą centrą.

Pasibaigus Šaltajam karui, Lenkija ir Jungtinės Valstijos per CŽV užmezgė itin šiltus santykius. 2002-2003 m. Lenkijoje buvo įkurta CŽV „juodoji aikštelė” Stare Kiejkuty kaime. O po pirmosios Rusijos invazijos į Donbasą ir Krymą 2014 m. CŽV veikla išsiplėtė ir Lenkija tapo trečia pagal dydį CŽV stotimi Europoje.

Lenkija oficialiai tapo NATO atsako centru, pirmiausia administruodama šimtus tūkstančių nuo karo bėgančių pabėgėlių, o vėliau – logistikos centru, iš kurio į Ukrainą grįžo ginklai.

Šalis taip pat tapo atviro karinio atsako centru. Lenkijoje buvo įkurta priešakinė kariuomenės V korpuso (5-ojo korpuso) vadavietė. Lenkijoje saugomos papildomos atsargos ir šaudmenys, skirti JAV reikmėms. Buvo aktyvuotas nuolatinis kariuomenės garnizonas, pirmasis, kuris kada nors buvo dislokuotas NATO rytiniame flange, ir šiuo metu Lenkijoje yra apie 10 000 amerikiečių karių.

Tačiau tikroji Lenkijos vertė yra jos vaidmuo slaptame CŽV kare. Praėjusį balandį Williamas Burnsas grįžo į Varšuvą ir vėl susitiko su vidaus reikalų ministru ir specialiųjų tarnybų koordinatoriumi Mariumi Kaminskiu (Mariusz Kaminski), savo kolega iš Lenkijos, aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo, ypač renkant žvalgybinę informaciją, galimybių.

Iš Lenkijos CŽV bylas tiriantys pareigūnai gali susisiekti su daugybe savo agentų, įskaitant šnipus Ukrainoje ir Rusijoje. CŽV Specialiosios veiklos centro antžeminio padalinio darbuotojai rūpinasi saugumu ir bendrauja su savo partneriais ukrainiečiais bei 20 šalių specialiųjų operacijų pajėgomis, kurios beveik visos taip pat veikia iš Lenkijos bazių. CŽV kibernetinių operacijų operatoriai glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos partneriais.

Glaudūs JAV ir Lenkijos santykiai ypač pasiteisino praėjusių metų lapkričio 24-ąją. Burnsas buvo atvykęs į Turkijos žvalgybos būstinę Ankaroje ir susitiko su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Naryškinu.

Ten jis pabrėžė „strateginį stabilumą”, kaip teigia aukštas JAV vyriausybės pareigūnas, ir perdavė naują užkulisinį perspėjimą, kad Jungtinės Valstijos netoleruos branduolinių grasinimų ar eskalavimo. Iš Turkijos jis išskrido į Ukrainą informuoti Zelenskio apie derybas.

Jam keliaujant, raketos nukrito Lenkijos mieste Przewodove, esančiame mažiau nei už 20 mylių nuo Ukrainos sienos, ir sukėlė diplomatinį ir spaudos šurmulį. Rusijai užpuolus NATO šalį, būtų pradėtas taikyti NATO chartijos 5 straipsnis – principas, kad užpuolimas prieš vieną šalį reiškia užpuolimą prieš visas.

Tačiau JAV žvalgyba, stebėdama šiluminius požymius, kuriais stebimas kiekvienas raketos paleidimas, iš karto suprato, kad raketa paleista ne iš Rusijos, o iš Ukrainos. (Paaiškėjo, kad tai buvo sugedusi ukrainiečių raketa žemė-oras.) W.Burnsas gavo žvalgybinę informaciją iš Vašingtono ir nedelsdamas perdavė ją Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai.

Buvo išvengta vienos krizės. Tačiau brendo nauja. Smūgiai Rusijos viduje buvo tęsiami ir net didinami, o tai prieštaravo pagrindinei JAV paramos Ukrainai sąlygai. Rusijoje paslaptingai padaugėjo žmogžudysčių ir sabotažo aktų, kai kurie iš jų buvo įvykdyti Maskvoje ir jos apylinkėse.

CŽV padarė išvadą, kad kai kurie išpuoliai buvo vietinės kilmės, juos vykdė besiformuojanti Rusijos opozicija. Tačiau kiti buvo Ukrainos darbas, nors analitikai nebuvo tikri dėl Zelenskio vadovavimo ar dalyvavimo masto.

„Karma yra žiaurus dalykas”

Karo pradžioje Kijevas sudarė savo „nesutarimą” su Vašingtonu, kad sutiktų su Bideno administracijos apribojimais pulti Rusiją, nors dėl to atsidūrė nepalankioje karinėje padėtyje, mat Rusijos pajėgos vykdė oro ir raketų atakas iš savo teritorijos. Mainais JAV pažadėjo ginklų ir žvalgybos duomenų, kurių kiekis ir ugnies galia, vis labiau spaudžiant V.Zelenskiui, vis didėjo.

Šis „nesusitarimas išsilaikė gana ilgai. Kartais pasitaikydavo tarpvalstybinių artilerijos atakų, o kai kurie paklydę ginklai patekdavo į Rusiją; visais atvejais Ukraina neigė, kad yra su tuo susijusi.

Rugsėjo 26 d. buvo susprogdinti dujotiekiai „Nord Stream„. Nors jie nėra Rusijos teritorijoje, tačiau didžiąją jų dalį valdė Rusijos valstybinė dujų įmonė „Gazprom„. Ukraina ir vėl neigė, kad yra su tuo susijusi, nors CŽV ir įtarė.

Mes „neturime nieko bendra su diversija Baltijos jūroje ir neturime jokios informacijos apie… diversantų grupes”, – sakė V. Zelenskio vyriausiasis padėjėjas, bet kokias priešingas spekuliacijas vadindamas „juokingomis sąmokslo teorijomis”.

Toliau sekė spalio 8 d. įvykdytas sunkvežimio bombos išpuolis ant Kerčės sąsiaurio tilto. Ukraina grasino užpulti 12 mylių tiltą, jungiantį Rusiją ir Krymo pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 m., o didžioji pasaulio dalis šį žingsnį pasmerkė kaip neteisėtą.

Nors nebuvo aišku, kas įvykdė išpuolį, V. Putinas kaltino Ukrainos „specialiąsias tarnybas”. Susitikęs su savo Saugumo taryba, V. Putinas sakė: „Jei ir toliau bus bandoma vykdyti teroro aktus mūsų teritorijoje, Rusijos atsakas bus griežtas, o jo mastas atitiks Rusijos Federacijai keliamų grėsmių lygį.” Ir iš tiesų Rusija atsakė keliais išpuoliais prieš taikinius Ukrainos miestuose.

„Šie išpuoliai tik dar labiau sustiprina mūsų pasiryžimą palaikyti Ukrainos žmones tiek, kiek reikės”, – apie Rusijos atsakomąjį smūgį sakė Baltieji rūmai. Tačiau užkulisiuose CŽV stengėsi nustatyti [atakų] kilmę.

„Po atakos ant Krymo tilto CŽV sužinojo, kad V. Zelenskis arba visiškai nekontroliavo savo kariškių, arba nenorėjo žinoti apie tam tikrus veiksmus”, – sako karinės žvalgybos pareigūnas.

Po Kerčės tilto atakos buvo surengtas dar ilgesnio nuotolio smūgis Rusijos bombonešių bazei Engelse, esančiai beveik už 700 mylių nuo Kijevo. Pasak aukšto rango JAV pareigūno, CŽV iš anksto nežinojo nė apie vieną iš šių išpuolių, tačiau ėmė sklisti gandai, kad Agentūra per kažkokią paslaptingą trečiąją šalį nurodinėjo kitiems smogti Rusijai.

Agentūra pateikė griežtą ir neįprastą paneigimą. „Teiginys, kad CŽV kaip nors remia diversantų tinklus Rusijoje, yra kategoriškai melagingas”, – sakė CŽV atstovė Tammy Thorp.

Šių metų sausį W. Burnsas vėl atvyko į Kijevą susitikti su V. Zelenskiu ir jo kolegomis iš Ukrainos, aptarti slapto karo ir būtinybės išsaugoti strateginį stabilumą. „Kijevas pradėjo jausti galimos pergalės skonį, todėl buvo labiau linkęs rizikuoti”, – sako antrasis aukšto rango žvalgybos pareigūnas.

„Tačiau metų pabaigoje atsirado ir Rusijos diversinės grupės”. Sausio mėnesio derybos neturėjo didelio poveikio. Kalbant apie pačius diversinius smūgius, aukštas JAV vyriausybės pareigūnas „Newsweek” sako, kad CŽV neturėjo jokių išankstinių žinių apie kokias nors Ukrainos operacijas.

Viso to kulminacija tapo gegužės 3 d. dronų ataka prie Kremliaus sienų Maskvoje. Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas apkaltino Jungtines Valstijas ir Didžiąją Britaniją, sakydamas, kad „Rusijoje įvykdyti teroristiniai išpuoliai yra… skirti destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį, pakirsti Rusijos konstitucinius pagrindus ir suverenitetą”.

Ukrainos pareigūnai netiesiogiai pripažino kaltę. „Karma yra žiaurus dalykas”, – atsakė V.Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas, įpylęs alyvos į ugnį.

Aukšto rango Lenkijos vyriausybės pareigūnas „Newsweek” sakė, kad gali būti neįmanoma įtikinti Kijevą laikytis susitarimo, kuris sudarytas siekiant, kad karas būtų ribotas. „Mano kuklia nuomone, CŽV nesupranta Ukrainos valstybės prigimties ir joje egzistuojančių nemąstančių grupuočių”, – sako Lenkijos pareigūnas, pageidavęs anonimiškumo, kad galėtų kalbėti atvirai.

Atsakydamas aukštas JAV gynybos žvalgybos pareigūnas pabrėžė trapią pusiausvyrą, kurią agentūra turi išlaikyti atlikdama daugybę savo vaidmenų: „Nesiryžtu sakyti, kad CŽV patyrė nesėkmę”.

Tačiau pareigūnas sakė, kad diversiniai išpuoliai ir tarpvalstybinės kovos sukėlė visiškai naujų komplikacijų, o besitęsiančios Ukrainos diversijos „gali turėti katastrofiškų pasekmių”.

šaltinis: sarmatas.lt