infa.lt

Pirmadienį (gegužės 30 d.) Briuselyje susirinkę ES vadovai ketina aptarti, ar duoti politinę žalią šviesą sušvelnintiems planams dėl visiško embargo Rusijos naftai, kuriuos pirmadienio rytą parengė ES diplomatai, praneša Euractiv.

Remiantis naujausiu aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų projektu, su kuriuo susipažino leidinys, vadovai pirmadienį galėtų susitarti dėl šešto sankcijų Maskvai paketo bendrųjų nuostatų, atsisakę visiško Rusijos naftos draudimo, kad išvengtų Vengrijos veto grėsmės.

Todėl šis energetikos sankcijų etapas apimtų „žalią naftą, taip pat naftos produktus, tiekiamus iš Rusijos į valstybes nares, su laikina išimtimi žalios naftos, tiekiamos vamzdynais”, o tai yra menkai užmaskuota nuoroda į Vidurio Europos šalis, kurios naftą gauna vamzdynais.

Naujausias projektas parengtas po to, kai ES ambasadoriams sekmadienį nepavyko susitarti dėl kompromisinio plano, o tai jau rodė, kad galutiniame susitarime gali būti numatytas ne visas Europos Komisijos iš pradžių pasiūlytas draudimas.

Vietoj to yra politinis susitarimas, kurį dar turi patvirtinti ES vadovai, kad bus uždrausta tik nafta, gabenama jūra, o vamzdynais tiekiamai naftai, kuri vis dar tiekiama į Vengriją, Slovakiją ir Čekiją, neturinčias priėjimo prie jūros, bus taikoma išimtis.

Atvykęs į ES vadovų susitikimą Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas žurnalistams pareiškė, kad dėl naftos draudimo nėra jokio kompromiso ir „jokio susitarimo”.

Jis apkaltino Europos Komisiją dėl problemų, su kuriomis Budapeštas susidūrė sutikdamas su sankcijomis, sakydamas, kad rengdama sankcijų projektą ji neatsižvelgė į Vengrijos energetinį saugumą ir peržengė ES šalių susitarimą kuo greičiau atsisakyti rusiškos energijos.

Atsakomybė už tai, kad šiandien nepavyko susitarti, guls ant Europos Komisijos pečių, sakė V. Orbanas ir pridūrė, kad ES turi ieškoti „sprendimų, o tik tada sankcijų”.

Tačiau Latvijos ministras pirmininkas Arturs Krišjānis Kariņš paragino ES vadovus matyti „bendrą vaizdą”: reikia nusodinti Rusijos ekonomiką ir paremti Ukrainą.

Komentaruose, aiškiai skirtuose Vengrijai, jis paragino ES vadovus kuo greičiau paremti naftos ir dujų draudimą. „Jei kiekviena Europos šalis galvos tik apie save, niekada nepajudėsime į priekį”, – sakė jis žurnalistams.

„Latvija yra labai stipriai priklausoma – buvo ir yra – nuo Rusijos energijos importo. Mes nuo to tolstame ir neturime jokių problemų. Tai mums kainuos brangiau, bet tai tik pinigai. Ukrainiečiai moka savo gyvybėmis”, – pridūrė jis. Išimtis vamzdynams yra geras požiūris, tačiau reikia garantijų, kad jei per Ukrainą einantis vamzdynas bus pažeistas, Vengrija gaus rusiškos naftos iš kitų šaltinių, sakė V. Orbanas.

Pasak ES diplomato, vengrai nori būti vieninteliai, kuriems bus leista importuoti naftą tanklaiviais, ypač per Kroatiją, jei naftotiekis „Družba” nukentėtų nuo ukrainiečių arba rusų.

Vokietija ir Lenkija savo ruožtu įsipareigos iki šių metų pabaigos nutraukti naftos importą, sakė ES diplomatai. Susitarimu vis dar paliekama galimybė vėliau uždrausti ir naftotiekio naftą, pabrėžė keli ES diplomatai. Jie sakė, kad dėl galutinio susitarimo gali būti susitarta per kitą ES ambasadorių susitikimą kitą savaitę.

Pasak vieno ES diplomato, pirmadienio rytą vienuoliktą valandą vykusių derybų tikslas buvo pasiekti bent jau „politinį susitarimą”, į kurį galėtų pažvelgti ES vadovai, tačiau esama „tam tikro neapibrėžtumo”, kad jie gali dar nesusitarti ir grįžti prie šio klausimo vėliau.

Tačiau nesitikima, kad ES vadovai galutinai patvirtins laikinosios išimties sąlygas. Vietoj to jie paves ES diplomatams ir ministrams rasti sprendimą, kuris taip pat užtikrintų sąžiningą konkurenciją tarp tų, kurie vis dar gauna rusišką naftą, ir tų, kuriems ji bus nutraukta.

Paketu turi būti užtikrintos „vienodos veiklos sąlygos ES bendrojoje rinkoje” ir „valstybių narių solidarumas staigaus tiekimo nutraukimo atveju”, rašoma išvadų projekte.

Tačiau išvadose neminimas konkretus laikino atleidimo nuo vamzdynais tiekiamos žaliavinės naftos laikino taikymo tvarkaraštis. Jose valstybės narės raginamos spręsti šį klausimą „kuo greičiau”, o tai realiai galėtų reikšti, kad tai įvyks iki kito ES aukščiausiojo lygio susitikimo birželio 23-24 d.

Į Briuselį atvykę ES vadovai nebuvo nusiteikę optimistiškai, kad aukščiausiojo lygio susitikime ES valstybės narės galėtų visiškai susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai.

„Dabar iš esmės išsprendėme visus klausimus, išskyrus vieną, o tai yra klausimas dėl žaliavinės naftos vamzdynais tiekimo, diskusijos tebevyksta, todėl turiu ne per daug didelių vilčių, kad jį išspręsime per artimiausias 48 valandas, greičiausiai vėliau”, – Briuselyje žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas taip pat sakė nemananti, kad „šiandien pasieksime susitarimą”, ir pridūrė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas bus pasiektas kito aukščiausiojo lygio susitikimo birželio mėn., metu.

Vienas aukšto rango ES pareigūnas kompromisinį pasiūlymą pavadino „puikiu ES pasiekimu”, nors dauguma ES diplomatų buvo ne tokie optimistiški.

Šeštajame sankcijų Rusijai pakete numatyta ne tik uždrausti naftos tiekimą, bet ir blokuoti tarptautinę bankų ryšių sistemą SWIFT, vienam didžiausių Rusijos bankų „Sberbank”, uždrausti dar tris Rusijos valstybinius transliuotojus ir įtraukti į sąrašą asmenis, įvykdžiusius karo nusikaltimus Ukrainoje.

Keletas ES diplomatų sakė, kad Kiprui paprieštaravus, atsisakyta planuoto draudimo rusams įsigyti nekilnojamojo turto ES.