infa.lt

Facebook nuotr.

Buvęs ilgametis LR Seimo narys politikas Česlovas Juršėnas šiuo metu dažnai bendrauja su jaunimu ir dalinasi savo politine patirtimi. Viename susitikime šis politikas pasakojo:

„Per savo politinę karjerą netekau dviejų akinių, dilgėlių puokščių per veidą taip pat teko paragauti“.

Č. Juršėno akiniai buvo sudaužyti per 1992m vykusius mitingus, t.y. tuo metu, kai politikas bendravo su mitinguotojais….

Ir ką?

Ir nieko…. Tuomet tai buvo normalu. Mitinguotojai pykdavo, politikai su jais kalbėdavo. Nebijodami nei įžeidinėjimų, nei tikimybės gauti į nosį.

Vėliau Č. Juršėnas šį nutikimą pavertė linksma istorija ir įamžino viktorinose, kurias laimėjęs studentas būdavo apdovanojamas Juršėno akiniais.

Taip politikos mohikanas suprato politiką. Bet tai buvo prieš 30 metų. Dabar laikai pasikeitė.

Įdomu, ką šios kadencijos Seimo nariai galės papasakoti ateities kartoms, kai praeis 30 metų?

Gal tai, kad 2021 rugsėjo 10 dieną jie „netyčia“ posėdį baigė 2 val anksčiau, nei buvo planuota, ir tyliai, kaip pelės, paliko Seimo rūmus, kad ginkdie netektų susidurti su tauta?

autorės pasidalinta nuotr.

Gal tai, kad dar mitingo išvakarėse Seimo rūmus apsistatė kažkokiais tai „šarvuočiais potiomkinais“ tam, kad ginkdie koks nors protestuotojas nesudaužytų kokių nors už kanceliarines lėšas pirktų akinių?

Gal tai, kad mitingo dieną Seimas buvo apjuostas tvora, kuri labiau derėtų prie Lukiškių kalėjimo, nei prie Lietuvos politikos širdies – Seimo.

Gal tai, kad viskas, ką jie sugebėjo pasakyti tautai, tebuvo tik į influencerių lūpas įdėta politinių šermenų giesmelė: „pažiūrėkite į jų (ta prasme mitinguotojų) veidus“?

Vis galvoju, kaip būtų atrodžiusi šiandienos Lietuva, jei vakar netyčia būtų buvę sudaužyti, pavyzdžiui, A.Armonaitės akiniai arba jei, pavyzdžiui, T.V. Raskevičius būtų gavęs su dilgėlių puokšte per veidą taip, kaip anuomet gavo Č. Juršėnas.

Spėju, kad mažų mažiausiai Lietuvoje būtų įvesta karinė padėtis…. Nes tada, t.y. 1992 aisiais buvo „tada“. O dabar yra „dabar“.

Tada buvo politika. Dabar beliko kažkokia tai mažų vaikų „trizni-tika“.

Šis tekstas pirmą kartą paskelbtas jo autorės asmeninėje Facebook paskyroje