infa.lt

Foto: REUTERS/Heiko Becker/File Photo

Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) gali paskirti Christine Lagarde savo naująja pirmininke jau kitą mėnesį – taip teigia keturi su organizacija susiję asmenys, informavę naujienų agentūrą „Reuters“.

Tai reikštų, kad Christine Lagarde anksčiau laiko pasitrauktų iš Europos Centrinio Banko (ECB) vadovės pareigų, o tai savo ruožtu paskatintų platesnius vadovybės pokyčius ECB.

C. Lagarde kadencija ECB turėtų baigtis 2027 m. spalį. Pasitraukimas anksčiau laiko suteiktų Europos Sąjungos lyderiams galimybę išrinkti naują ECB prezidentą dar prieš pavasarį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus (kuriuose, kaip rodo apklausos, gali laimėti dešiniųjų atstovai). Be to, tai galėtų atverti kelią susitarimui, apimančiam ir kitas dvi aukšto rango pareigybes ECB.

Pasak su organizacija susijusių asmenų (kurie dėl klausimo jautrumo pageidavo likti anonimais), WEF Patikėtinių taryba, kurios narė yra ir pati C. Lagarde, turėjo susirinkti lapkričio 2 d. ir galėtų išrinkti ją naująja pirmininke.

Jų teigimu, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.

WEF atstovas spaudai nurodė, kad forumas negali patvirtinti, kada įvyks kitas pilnas Patikėtinių tarybos posėdis, tačiau pažymėjo, jog siekiama jį surengti iki metų pabaigos.

Du iš minėtų asmenų teigė, kad taryba taip pat galėtų nustatyti balsavimo datą, kuri leistų C. Lagarde sausį Davose vyksiančiame kasmetiniame WEF susitikime (į kurį susirenka politikos ir verslo lyderiai aptarti pasaulinių ekonomikos bei finansų klausimų) dalyvauti jau kaip paskirtai pirmininkei.

Jie pabrėžė, kad C. Lagarde išrinkimas dar nėra garantuotas, tačiau pridūrė, jog 70-metė buvusi Prancūzijos finansų ministrė sulaukė didelio tarybos (kurios sąraše, kaip nurodoma interneto svetainėje, yra 27 nariai) palaikymo.

ECB situacijos nekomentavo.

Įpėdinio paieška prieš rinkimus Prancūzijoje

Bet kuris iš galimų tvarkaraščių suteiktų pakankamai laiko naujajam ECB prezidentui įveikti visas formalias procedūras, susijusias su ES paskyrimais, dar gerokai prieš gegužę, kai baigsis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencija.

Pasak penktojo šaltinio, vienas iš veiksnių, lėmusių tokį laiką, yra Ch. Lagarde noras suteikti E. Macronui galimybę pareikšti savo nuomonę dėl jos įpėdinio. Europos politiniuose sluoksniuose nerimaujama, kad derybos dėl jos įpėdinio gali tapti sudėtingesnės, jei Prancūzijos prezidento rinkimus laimėtų šalies dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.

Ženevoje įsikūrusiai Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) valdybai šiuo metu kartu vadovauja „BlackRock“ generalinis direktorius Larry Finkas ir „Roche“ valdybos pirmininko pavaduotojas André Hoffmannas; pastarasis šias pareigas perėmė po to, kai pernai iš posto pasitraukė forumo įkūrėjas Klausas Schwabas.

Valdyboje taip pat dirba viešojo sektoriaus atstovai, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva ir Jordanijos karalienė Rania, bei žinomi verslo lyderiai – „Salesforce“ vadovas Marcas Benioffas ir „Siemens“ atstovas Jimas Hagemannas Snabe.
Ch. Lagarde, kuri šią savaitę dalyvauja kasmetiniuose TVF ir Pasaulio banko susitikimuose Bankoke, teigė, kad liks Europos centriniame banke (ECB) iki kitų metų, tačiau tiesiogiai neįsipareigojo likti iki oficialios savo kadencijos pabaigos spalį.

Jai pasitraukus, ECB šešių narių Vykdomojoje valdyboje atsirastų antra laisva vieta (pirmoji atsirado praėjusį mėnesį atsistatydinus Isabel Schnabel). Tuo tarpu vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as turėtų palikti pareigas gegužę.

ES pareigūnų teigimu, dėl šių trijų paskyrimų valstybės narės galėtų susitarti kaip dalies bendro susitarimo.

Buvę Nyderlandų ir Ispanijos centrinių bankų vadovai Klaasas Knotas ir Pablo Hernandezas de Cosas laikomi pagrindiniais kandidatais į prezidento postą, o Prancūzija, kaip manoma, siekia gauti vyriausiojo ekonomisto pareigas.

Pasak šaltinių, Vokietija planuoja pasiūlyti kandidatą į I. Schnabel, kuri vadovauja ECB rinkos operacijų padaliniui, vietą.

infa.lt: Christine Lagarde išeitų iš Europos Centrinio banko su visu duomenų bagažu, kurį susikaupė per savo kadenciją dėka aukščiausių pareigų šioje Europos finansinėje įstaigoje. Kaip žinia – WEF yra „nevyriausybinė“ organizacija, vadovaujama aukščiausių globalaus kapitalo atstovų, kurių tikslas tikrai nėra ginti ir saugoti ES finansinius interesus.

Ir tai, kad ES aukščiausia vadovybė žiūri į tai tylomis – nenoromis kelia klausimus kam gi ji dirba iš tiesų, jei nekreiptume dėmesio į jų viešus lozungus. Ir gal svarbiausia – tai, jog šie klausimai nekyla didžiajai žiniasklaidai  – nėra svarstymų, tyrimų ir paviešinimų, kas kelia nuostabą.

Nesant konkrečių faktų, jog kažkas iš didžiojo globalaus kapitalo atstovų naudojasi minėtais duomenimis – negalima nieko tikro teigti. Tačiau pati tokių jautrių ES duomenų dreifavimo į privačias rankas galimybė tokiu paprastu būdu – kelia rimtų klausimų.