infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisija (EK) kartu su Europos Centriniu Banku (ECB), Bendrąja pertvarkymo valdyba (SRB) ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM) rengia slaptą planą, kaip išgelbėti stambius ES bankus nuo likvidumo (grynų pinigų) krizės, praneša „Politico“ leidinys, remdamasis birželio 1 d. datuotu 16 puslapių konfidencialiu dokumentu.

Problema, kurią bando išspręsti ES pareigūnai, vadinama „pirmadienio ryto problema“.

Pagal dabartines taisykles, bankroto grėsmę patiriantis bankas per savaitgalį gali būti stabilizuotas popieriuje, nurašant akcininkų ir kreditorių lėšas.

Tačiau pirmadienį, atsidarius rinkoms, bankas gali žlugti per kelias valandas, jei indėlininkai pradės masiškai atsiimti lėšas, o kiti rinkos dalyviai atsisakys jam skolinti.

Dokumente pabrėžiama, kad adekvataus Europos mechanizmo trūkumas kelia riziką šalių narių nacionaliniams biudžetams ir visai ES ekonomikai, ypač dabar, kai blokui kasmet reikia apie 1 trilijono eurų ekonomikos modernizavimui bei gynybai.

Tokių bankų kaip „Deutsche Bank“, „UniCredit“ ar „BNP Paribas“ griūtis sukeltų katastrofiškas pasekmes.

Šveicariško scenarijaus pakartoti nepavyks

2023 metais Šveicarijos valdžia per 48 valandas sugeneravo 260 milijardų frankų gelbėjimo paketą (apie trečdalį šalies BVP), kad išlaikytų „Credit Suisse“ veiklą, kol ją perėmė UBS.

ES tokio scenarijaus pakartoti negali, nes neturi vieningo iždo, o SRB valdomas pramonės lėšomis finansuojamas saugumo fondas siekia tik 81 milijardą eurų.

Be to, Europos Centrinis Bankas negali tiesiog spausdinti pinigų bankų nuostoliams padengti.

Nutekėjusiame plane numatoma „atsakomybės kaskada“

1. Gelbėjamam bankui gyvybiškai būtiną likvidumą suteiktų ECB, o kaip užstatą bankas išleistų specialias obligacijas, kurias garantuotų SRB.
2. Jei bankas vis tiek žlugtų, SRB padengtų nuostolius ECB iš savo 81 mlrd. eurų fondo.
3. Jei lėšų pritrūktų, SRB skolintųsi iš rinkos arba kreiptųsi į ESM (jei Italija galiausiai ratifikuos naująją gelbėjimo fondo sutartį).
4. Kraštutiniu atveju našta kristų valstybių biudžetams, kurie vėliau lėšas susigrąžintų iš bankų sektoriaus, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų apsaugoti mokesčių mokėtojai.

Europos Komisijos atstovas patvirtino, kad likvidumo klausimai bus įtraukti į liepą pasirodysiančią Bankų konkurencingumo ataskaitą. Šiuo metu diskusijos yra techniniame lygyje, todėl šiemet ES finansų ministrų stalo jos nepasieks.