infa.lt

Įsivaizduokite: Teheranas dega, pasaulis balansuoja ant ašmenų, o Europai reikia aiškaus, vieningo balso. Ir tą lemtingą šeštadienio naktį – ne vienas balsas, o du. Skirtingi. Vienu metu.

Kaja Kallas, ES užsienio politikos vadovė, pirmoji paskelbė pareiškimą – ji ieško diplomatinių sprendimų, ji veda derybas, ji yra tam ir paskirta. Puiku. Tačiau praėjus vos pusei valandos – bum – pasirodo Ursula von der Leyen su António Costa ir jų bendras pareiškimas apie „maksimalų susivaldymą“. Tarsi mama atėjo pataisyti vaiko darbelo.

Visa problema tame, kad per tą chaotišką savaitgalį dvi galingiausios ES moterys… viena su kita net nepasikalbėjo. Nė karto. Nei telefonu, nei žinute, nei kokiu nors Briuselio koridoriaus šnabždesiu. Diplomatija virė, telefonai kaito, o tarp jų – tyla, aprašo situaciją „Politico“ leidinys.

Kaja Kallas sušaukė užsienio reikalų ministrų susitikimą sekmadienį. Logiška – tai jos reikalas, jos kompetencija, jos pareiga. Tuo tarpu Ursulos von der Leyen galingas kabineto vadovas Bjoernas Seibert tyliai išsiuntinėjo žinutes komisarams: pirmadienį – „Saugumo kolegijos“ posėdis. Von der Leyen koordinuoja. Von der Leyen veda. Von der Leyen yra čia.

Protokolas sako: užsienio reikalai – Kajos Kallas reikalas. Ambicija sako: ne, mano.

Ir tai nėra naujiena Briuselyje. Ursula von der Leyen jau kurį laiką metodiškai plečia Komisijos įtaką – įsteigė atskirą Artimiesiems Rytams skirtą direktoratą (DG MENA), kuris dabar, žiūrėk tu, yra „centrinis” Irano krizės koordinatorius.

Kallas bandė atsispirti, net norėjo atsivežti savą politinį svarmenį – kontroversišką Martiną Selmayrį – kad turėtų tokią pat politinę galią kaip Ursula su savo Seibert’u. Nesusiklostė.

Europarlamentaras Nacho Sánchez Amor tai pavadino taikliai: partneriai pasaulyje tiesiog nežino, į ką kreiptis. Kas yra Europa? Kallas? Von der Leyen? Costa? Visi trys kartu? Kas pirmas paskelbė – tas ir teisus?

Vienas ES pareigūnas diplomatiškai paaiškino, kad kalbos apie asmeninį konfliktą tarp dviejų moterų – tai „žiniasklaidos klišė.” Galbūt. Tačiau kai du žmonės nekalba vienas su kitu savaitgalį, kai dega Teheranas – tai ne klišė. Tai problema.

Kol kas atrodo, kad ES turi du balsus ten, kur pasaulis tikisi vieno. Kaja Kallas turi mandatą. Von der Leyen turi galią. Ir kol jos nesusitars, kas čia viršininkė – Europa krizių metu atrodys kaip restoranas su dviem šefais, kurie vienas kitam nesako receptų.

Laimei, bent jau abi yra moterys. Nes jei tai būtų du vyrai – turbūt jau būtų paskelbę, kad krizės iš viso nėra.

Tuo tarpu Vašingtonas, Maskva ir Pekinas pasimėgaudami valgo spragėsius ir žiūri. Geresnio šou niekas jiems šiandien nesiūlo. Ir vienintelis, kuris iš viso to tikrai laimingas – tikriausiai Putinas. Jam net nereikia nieko daryti.