infa.lt

Foto: Ronald Wittek/EFE via EPA

Konfiskuotų Rusijos aktyvų pakeitimas ES obligacijomis galėtų sudaryti sąlygas Briuseliui panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Kijevo karo išlaidoms finansuoti.

Europos Komisija siūlo „naują idėją“, kaip persiųsti milijardus eurų įšaldyto Rusijos turto į Ukrainą, pakeičiant Kijevui pervestus pinigus ES remiamas paskolos obligacijas, rašo „Politico“ leidinys.

Naujasis pasiūlymas, kurį vienas pareigūnas apibūdino kaip „teisiškai kūrybingą“, galėtų suteikti didelį papildomo finansavimo srautą Kijevo karo išlaidoms, techniškai nenusavinant paties Rusijos turto, nes tai būtų teisiškai rizikinga.

Po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį buvo įšaldyta beveik 200 mlrd. eurų vertės Rusijos turto. Didžiąją dalį šio turto valdo Briuselyje įsikūrusi finansų įstaiga „Euroclear“.

Kadangi Ukrainai kitais metais gresia 8 mlrd. eurų biudžeto deficitas, ES šalys diskutuoja apie naujas idėjas, kaip toliau finansuoti karo nuniokotą šalį, esant suvaržytiemms vidaus biudžetams. Pinigų nėra.

Europos Komisija mano, kad iškeisdama grynuosius pinigus į trumpalaikes ES obligacijas, ji išvengs kaltinimų dėl pinigų konfiskavimo. Ši idėja dar nebuvo patvirtinta, o pareigūnai teigė, kad svarstomos ir kitos Rusijos turto „panaudojimo“ galimybės.

Trečiadienį sakytoje kalboje apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigė, kad Ukraina grąžins paskolą tik tada, kai Maskva sumokės Ukrainai karo reparacijas.

infa.lt pastaba: tai reikštų, kad tie pinigai Rusijai niekada nebūtų grąžinti, nes Ukraina jau paskaičiavo, kad karo reparacijos turėtų siekti apie 500 mlrd eurų. Rusijos įšaldyti aktyvai sudaro tik apie 200 mlrd eurų, kurie niekaip nepadengia Ukrainos paskelbtos sumos. Tad kalbama apie faktinę Rusijos pinigų ekspropriaciją pagal ES sukurtas taisykles, kai Rusija dar „liks skolinga“ bet kuriuo atveju.

Yra tik viena silpna šio klausimo pusė – reparacijas moka pralaimėjusi šalis, tačiau nepanašu, kad ja taptų Rusija.

Dar kita problema, kad pagal „Politico“ aprašomą planą, garantijas išleidžiamoms ES paskolos obigacijoms Ukrainai, turėtų suteikti ne ES, bet bendrai visos ES šalys, kas kiekvienai iš jų užkrautų garantuotos skolos dalies naštą, jei Ukraina nesugebėtų grąžinti skolos pagal šias obigacijas. Kad Ukraina negražins – tai aišku.

Kad Rusija nemokės jokių reparacijų – aišku jau šiandien, buvęs Rusijos prezidentas, Dmitrijus Medvedevas, ta proga pasakė, jog Rusija už tuos 200 mlrd nusavintų eurų paims kompensaciją Ukrainos teritorijomis, ir tai bus tos teritorijos, kurios neįeina į dabartinius karo planus. T.y. papildomos.

Tokiu būdu pas ES liks Rusijos įšaldytos lėšos, kurias ji vengia nusavinti, ir Ukrainai išduota paskola tai sumai. Paskolą teks grąžinti (galima įtarti, kad kiekvienai ES šaliai atskirai, pagal garantuotą paskolos sumą) ir vis tiek bus prieita prie klausimo apie Rusijos aktyvų techninį nusavinimą, nes savų pinigų ES jau nebeturi – negali Ukrainai suteikti net 8 mlrd eurų.

Ką ES darys su tais 200 mlrd Rusijos eurų – šiandien galima tik spėlioti, tačiau, jei negali konfiskuoti šiandien, blogėjant situacijai karo lauke, drąsos juos eksproprijuoti (nėra tarptautinio teisinio pagrindo), liks vis mažiau.

Siekdama nuraminti „Euroclear“, Komisija pasiūlė su turtu susijusius piniginius indėlius iškeisti į nulinės atkarpos obligacijas, kurias bendrai garantuos ES šalys. Prieš įsigaliojant planui, vis dar susiduriama su daugybe kliūčių, ypač todėl, kad nacionalinėms garantijoms reikalingas vieningas pritarimas, rašo „Politico“.

Belgijos vyriausybė ir „Euroclear“ ne kartą perspėjo, kad paties turto panaudojimas paskolai išduoti gali sukelti teisinių problemų, – įspėja leidinys.