infa.lt

Rusijos-Ukrainos derybos Stambule (2025-05-16)
Foto: Ria Novosti

Rusijos ir Ukrainos derybininkai penktadienį Stambule susitiko pirmosiose (antrosiose – infa.lt) tiesioginėse taikos derybose per daugiau nei trejus metus, spaudžiami JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump), kad šie užbaigtų kruviniausią Europos konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo, rašo „Reuters“ agentūra.

Ir taip menkos viltys dėl didelio proveržio ketvirtadienį dar labiau sumažėjo, kai Donaldas Trampas, baigdamas savo vizitą Artimuosiuose Rytuose, pareiškė, kad judėjimo (derybų procese – infa.lt past) nebus be jo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo.

Ukrainos delegacijos vadovas, išdėstydamas Kijevo prioritetus, teigė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija sutiks su 30 dienų paliaubomis, pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimu ir visų karo belaisvių apsikeitimu.

Rusija teigia norinti užbaigti karą diplomatinėmis priemonėmis ir yra pasirengusi aptarti paliaubas. Tačiau ji iškėlė klausimų ir nuogąstavimų sąrašą, sakydama, kad Ukrainai reikia pauzės tam, kad atsigautų jos karo pajėgos, būtų mobilizuota papildomų karių ir įsigytų daugiau vakarietiškų ginklų.

Ukraina ir jos sąjungininkės kaltina Putiną vilkinimu ir teigia, kad jis rimtai neketina siekti taikos.

Būtent Putinas pasiūlė tiesiogines derybas Turkijoje, tačiau jis atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iššūkį susitikti su juo ten asmeniškai ir vietoj to atsiuntė vidutinio rango pareigūnų komandą. Ukraina atsakė į tai, atsiųsdama panašaus rango derybininkus.

Ketvirtadienio vakarą JAV valstybės sekretorius Marco Rubio žurnalistams sakė, kad, atsižvelgiant į derybų komandų diplomatinį lygį, didelis proveržis mažai tikėtinas.

„Tikiuosi, kad klystu. Tikiuosi, kad 100% klystu. Tikiuosi, kad rytoj žiniose bus paskelbta, jog jie susitarė dėl paliaubų; jie susitarė pradėti rimtas derybas. Bet aš tik pateikiu savo vertinimą, sąžiningai“, – sakė jis.

Rusija teigia, kad dabartines derybas laiko 2022 m. karo pradžioje, taip pat Stambule, vykusių derybų tęsiniu. Tačiau tuomet aptartos sąlygos, kai Ukraina dar nebuvo atsigavusi po pradinės Rusijos invazijos, dabar būtų labai nenaudingos Kijevui. Tarp jų buvo Maskvos reikalavimas gerokai sumažinti Ukrainos kariuomenės dydį.

Zelenskio štabo viršininkas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Rusijos bandymai suderinti dabartines derybas su ankstesnėmis nesėkmingomis derybomis, žlugs.

Rusijos pajėgoms dabar kontroliuojant beveik penktadalį Ukrainos teritorijos, Putinas tvirtai laikosi savo ilgalaikių reikalavimų, kad Kijevas atsisakytų teritoriją, atsisakytų savo NATO narystės ambicijų ir taptų neutralia šalimi.

Ukraina atmeta šias sąlygas kaip tolygias kapituliacijai ir siekia savo būsimo saugumo garantijų iš pasaulio galių, ypač Jungtinių Valstijų.

Maskva teigia, kad buvo priversta surengti savo „specialiąją karinę operaciją“ reaguodama į NATO plėtrą ir perspektyvą, kad Vakarų aljansas priims Ukrainą kaip narę ir panaudos ją kaip atakos aikštelę Rusijai pulti. Kremlius teigia, kad bet koks konflikto sprendimas turi spręsti šias „pagrindines priežastis“. Kijevas ir jo sąjungininkai tai atmeta kaip melagingą pretekstą tam, ką jie vadina imperinio stiliaus žemės grobimu.